- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
Ketvirtadienį, spalio 12-ąją, kino teatrų ir namų ekranuose įsižiebs festivalis „Nepatogus kinas“. Daugiau nei dvi savaites, iki spalio 29 d., truksiantis festivalis žiūrovams pasiūlys ne tik apie 50 rinktinių filmų iš viso pasaulio, bet ir nepatogių, todėl dar įdomesnių juos lydinčių renginių ir net išplėstinės realybės patirčių. Šiemet dėl geriausiųjų titulo varžysis daugiau nei įprasta festivalio filmų – „Nepatogus kinas“ įvedė naujovę ir pristato net keturias konkursines programas.
„Kiekvienas konkursas yra pretekstas kritiškai kalbėtis apie filmus, rasti argumentų, kodėl vienas ar kitas filmas išsiskiria iš kitų. Nusprendėme išplėsti konkursinių programų skaičių tam, kad šiuose pokalbiuose galėtų dalyvauti daugiau kiną mylinčių ir vertinančių žmonių. Kartu taip padedame daugiau filmų būti pastebėtiems ir įvertintiems – o juk tai ir yra viena iš festivalių misijų. Tad šiemet žodžius „prizas atitenka…“ išgirs net keturių konkursinių programų nugalėtojai“, – atskleidžia „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.
Atradimų konkursinėje programoje varžysis septyni filmai. Jų temų ir istorijų spektras – platus: ISIS narių išpažintys, už gražių šeimos nuotraukų slypintis lyčių lūkesčių prislėgtos mamos skausmas, queer bendruomenės tamsa ir grožis viename, trapūs laiko tarpsniai griūnant režimams ir kt. Šiuos filmus vienija tai, kad jų kūrėjams tai – pirmieji ar antrieji filmai, o jų kūriniai liudija tikėjimą kinu kaip priemone jautriai ir atsakingai reflektuoti apie svarbiausias šių dienų realijas. Šio konkurso filmus vertins kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.
Organizatorių nuotr.
Žaliosios konkursinės programos filmus vienija Žemės planeta – šie filmai kaip niekad anksčiau susitelkę į mūsų santykį su sparčiai besikeičiančia aplinka. 6 šioje programoje besivaržantys kūriniai konstatuoja: keičiantis planetai, privalės keistis ir žmogus. Prie šios programos žiuri prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė. Geriausiam šios konkursinės programos filmui prizą įsteigė pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Organizatorių nuotr.
Poveikio konkursinė programa skirta filmams, kuriuose nagrinėjamos esminės politinės problemos. Jie kviečia pasinerti giliau, atskleisti, kas slepiasi už blizgių paviršių ir atkreipti dėmesį į temas, kurios yra ypač nepatogios, bet įžiebia didžiausius pokyčius. Nusikaltimai Ugandoje, žurnalisto nužudymas demokratinėje Europos šalyje – Slovakijoje, prorusiškų separatistų numuštas keleivinis lėktuvas, Lenkijos teisėjai „po padu“ ir kt. – į tokias temas savo kameras nukreipė 6-ių programoje besivaržančių filmų kūrėjai. Šiuos kūrinius žiūrės ir vertins režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.
Organizatorių nuotr.
Festivalis „Nepatogus kinas“ gerbia autoritetus, bet žiūri į ateitį, todėl jo rengėjai kasmet labai laukia, kam atiteks „Jauno balso“ apdovanojimas. Šiuo prizu apdovanojas filmas, kurį – kaip svarbiausią ir aktualiausią jaunimui – išrenka festivalio jaunimo žiuri. Ši žiuri sudarė ir savo filmų rinkinį – iš viso festivalio repertuaro jie atrinko ir jauniems žmonėms nutarė parekomenduoti 9 kūrinius, iš kurių ir išrinks geriausią. Šiemetinę žiuri sudaro: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.
Organizatorių nuotr.
Naujovės laukia ir „Nepatogaus kino“ renginių programoje. Didžiausia jų – spalio 18–28 d. specialiai festivaliui vėl atveriamose Radvilų rūmų muziejaus erdvėse vyksianti išplėstinės realybės programa „NK-Interactive“, kurioje žiūrovo laukia ne tik virtualios realybės filmai, bet ir žaidimai, video instaliacijos ir įvairios interaktyvios patirtys, skatinančios naujai interpretuoti realybę. O vos prasidėjus festivaliui, spalio 14 d., MO muziejuje „Nepatogus kinas“ ruošia sceną filmo scenarijaus vertoms istorijoms – čia vyks pirmieji „Nepatogūs pasakojimai“.
Kaip visuomet, „Nepatogų kiną“ aplankys ir festivalyje rodomų filmų kūrėjai. Vienas jų – spalio 13 d. pokalbiui po filmo „Žurnalisto nužudymas“ pasiliksiantis jo režisierius Matt Sarnecki. Prieš kelis metus jauno žurnalisto Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymas Slovakijoje sukėlė didžiausius protestus nuo komunizmo griūties. Nužudymą tiriantiems jo kolegoms pavyko rasti įrodymų, siejančių nusikaltimą su garsiu verslininku, kuris yra artimas vyriausybei ir jos premjerui. Belaukiant šio filmo „Nepatogiame kine“, jo kontekstas dar labiau sutirštėjo – buvęs premjeras ką tik vėl laimėjo rinkimus Slovakijoje. Tad prie šio svarbaus pokalbio apie politines naujienas prisijungs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir publicistas Donatas Puslys.
Organizatorių nuotr.
Festivalis tradiciškai rengia ir daugiau nepatogių, bet todėl dar svarbesnių pokalbių. Spalio 20 d. filmą „Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas“ lydės pokalbis apie motinystės įvaizdžius, atvaizdus ir tikroves. Kokią tikrovę (o gal – iliuziją?) randame sklaidydami senus šeimos fotografijų albumus? Kokie mamų tikrovės fragmentai lieka anapus kadro? Apie tai festivalis kviečia pareflektuoti kartu su Vilniaus universiteto mokslininkėmis ir psichikos sveikatos ekspertėmis. O spalio 27 d. dar viena diskusija su jomis persikels į Kauną – po filmo „Is There Anybody Out There“ žiūrovai kviečiami pasikalbėti apie negalią ir supergalią, įvairovę ir motinystę.
Dar viena „Nepatogaus kino“ naujovė – patyriminiai filmų seansai. Priklausomai nuo filmo temos, po kai kurių peržiūrų žiūrovų lauks įvairios patirtys: filmus „Nuogi sodai“ ir „Is There Anybody Out There“ palydės judesio terapija, po filmo „Svetimkūniai“ apie ekologinį nerimą bus galima pasikalbėti su psichoterapeute, o po filmo „Žiogų respublika“ žiūrovai pasiliks žiogų degustacijai. Konkrečius filmų seansus su šiomis patirtimis bei visą festivalio filmų ir renginių kalendorių žiūrovai gali patogiai peržvelgti čia.
Organizatorių nuotr.
„Nepatogus kinas“ spalio 12–29 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės kino teatruose, daugiau nei 200-uose miestų ir miestelių bibliotekų bei kiekvienuose namuose – žiūrovai didžiąją dalį filmų galės žiūrėti ir „Nepatogaus kino“ namų kino platformoje sau patogiu metu. Gero kino labiausiai išsiilgę žiūrovai galės už priimtiną kainą įsigyti festivalio pasus ir neribotai mėgautis kad ir visais „Nepatogaus kino“ filmais.
Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti čia.
Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Užsienio reikalų ministerija, Vilniaus miestas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...