E. Macronas prieš Lietuvos sezoną Prancūzijoje: kultūra neatsiejama nuo laisvės troškimo

„Rusija atnešė karą į Europą, grasina mūsų visuomenei ir nori paversti pasaulį pasauliu be taisyklių. Taigi, reikia priminti jėgą to, kas mus vienija – kas gali būti svarbiau, nei laisvės skonis, kurį jūs priminėte, nei drąsa, kuri iš to išplaukia, negu kultūra, už kurią mes kovojame ir kuri yra neatsiejama nuo tos brangios laisvės, kuri apibrėžia mūsų priklausomybę Europos Šeimai“, – antradienį sakė Prancūzijos vadovas, kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda dalyvaudamas koncerte šv. Liudviko katedroje Invalidų rūmuose.

Šis Paryžiuje surengtas pianistų Mūzos Rubackytės, Simono Poškos kartu su Sebastieno Billardo (Sebastiano Bijaro) diriguojamu orkestru koncertas yra įžanga į rudenį prasidėsiantį Lietuvos sezoną Prancūzijoje.

E. Macronas reiškė viltį, kad Šv. Liudviko katedros kupolai lietuviams „primins barokinius Vilniaus kupolus“.

Jis priminė, kad iniciatyvą kartu su G. Nausėda įtvirtino 2021-aisiais, Lietuvos vadovo vizito Paryžiuje metu. Jis dėkojo diplomatams, menininkams, prisidėjusiems prie iniciatyvos įgyvendinimo.

E. Macronas pabrėžė, kad Lietuvos ir Prancūzijos kultūriniai, moksliniai mainai kartu su kova „prieš dezinformaciją ir melą“ tampa pamatinėmis vertybėmis.

Jis taip pat akcentavo, kad prieš dvejus metus Prancūzija ir Lietuva šventė diplomatinių santykių šimtmetį, kartu stiprina ryšius, kalba apie paramą Ukrainai, vysto strateginius planus, sakydamas, kad tai yra „visų mūsų bendros ateities raktas“.

Prancūzijos vadovas taip pat pažymėjo, jog svarbus šalių draugystės simbolis yra antradienį inauguruota  „Lietuviškų sodų“ erdvė.

„Šis sodas nešioja Lietuvos vardą. Šis apsikeitimas, šie draugiški ženklai tarp valstybių rodo pasitikėjimą, kuris mus vienija. Bet ne tik tai – greta gilinimosi į mūsų santykius galėsime labiau pasitikėti, dar labiau susidraugauti tarp tautų“, – sakė jis.

E. Macronas minėjo Lietuvą ir Prancūziją siejančius kūrėjus – Oskarą Milašių, Romainą Gary (Romeną Gari), Prosperą Merime ir kitus menininkus.

„Aš linkiu, kad šis Lietuvos sezonas Prancūzijoje, kuriam atsilieps prancūziškas kultūrinis aidas Lietuvoje, sustiprintų mūsų priklausomybės jausmą tai pačiai Europos šeimai, kad primintų mūsų prisirišimą prie demokratijos, kad vienytų mūsų šalių vyrus ir moteris. Kartu galvosime, kartu spręsime problemas, kartu kursime, vieni kitus praturtinsime ir vieni kitų veiduose matysime, kas atspindi mūsų žmoniją. Tai ir yra Europa“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda: laisvės troškimas – impulsas menui

G. Nausėda savo kalboje taip pat akcentavo, jog „nenumalšinama ir nepasotinama meilė laisvei“ yra nuo seno vienas esminių impulsų daugelio Lietuvos menininkų ir kultūros veikėjų kūryboje.

„Tai aistra, kuri tampa tuo ryškesnė ir karštesnė, kuo aiškiau mes visi juntame prigimtinį laisvės trapumą. Tai ypač aktualu šiuo metu, kuomet Ukrainoje tęsiasi siaubingas Rusijos pradėtas karas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad „kultūros kalba“ yra vienas geriausių būdų liudyti šalių bendrystę.

„Būtent kultūra, kylanti iš europietiškos tapatybės šaknų, aprėpianti pačius įvairiausius žanrus, liudijanti kiekvienos šalies ir jos žmonių kūrybinį unikalumą, leidžia mums vieniems kitus geriau suprasti – ir atpažinti – Europos civilizacijos kontekste“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad Paryžiuje ir Prancūzijoje jau dabar yra daugybė Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės ženklų o artėjantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje „plačiau atvers pažinimo vartus“ ir pristatys šalies auditorijai ne tik Lietuvos kultūrinius, bet ir akademinius, intelektinius, ekonominius, socialinius pasiekimus.

„Lietuvos sezonas vyks pačiu tinkamiausiu metu. Nes draugystei tinkamiausias metas – šiandien. Nes mūsų gebėjimas žvelgti viena kryptimi kaip niekad aktualus pamatinių geopolitinių lūžių kontekste, kai turime pasirūpinti Europos saugumu ir užtikrinti jos ateitį“, – kalbėjo jis.

Abu šalių vadovai anksčiau antradienį dalyvavo dvišaliame susitikime. Jie teigė daugiausiai dėmesio skirsiantys Ukrainos paramai ir jos pastangoms atremti Rusijos puolimą.