- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 14 d. Giuseppe‘s Verdi operos „Traviata“ spektaklis bus skirtas ilgamečio LNOBT solisto Eduardo Kaniavos 80-mečio jubiliejui. Nors liga šįkart neleis pačiam dainininkui išeiti į sceną, jis tikisi tą vakarą jo nepamirštančius operos gerbėjus susitikti teatre.
„Labai norėjau pats dainuoti „Traviatoje“, iš anksto atvykau į Vilnių iš Palangos ruoštis šeštadienį numatytam spektakliui. Nuoširdžiai tikėjau, kad netikėto peršalimo simptomai spės praeiti. Visgi ketvirtadienį tapo aišku, kad šįkart teks pabūti operos žiūrovu, o ne solistu“, -–atsiprašydamas savo gerbėjų, kalba E. Kaniava.
Žermono partiją jis perleidžia Arūnui Malikėnui, kuriam kadaise Lietuvos konservatorijoje pats dėstė kamerinį dainavimą. Profesorius neabejoja, kad spektaklyje puikiai pasirodys ir šiuo metu Lietuvą pasaulyje garsinantys jaunosios kartos solistai – sopranas Viktorija Miškūnaitė (Violeta) bei tenoras Merūnas Vitulskis (Alfredas), rašoma teatro pranešime. „Neseniai girdėjau juos Giacomo Puccini operoje „Bohema“ ir likau sužavėtas puikiais balsais“, – tvirtina E.Kaniava.
Žermono partiją jis pats, baigdamas vokalo studijas, 1960 m. atliko diplominiame „Traviatos“ spektaklyje. Tuo metu E.Kaniava jau turėjo didžiosios scenos patirties, nes nuo 1958 m. buvo Operos ir baleto teatro solistas. Šiame teatre jis dirbo iki 1993 m., ir per 35-erius metus trukusią karjerą spėjo sukaupti solidų vaidmenų bagažą: dainavo Onegino, Jeleckio, Roberto partijas Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“ ir „Jolanta“, Aleko, Lančoto partijas Sergejaus Rachmaninovo operose „Aleko“ ir „Frančeska da Rimini“, Figarą Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Eskamilją Georges Bizet operoje „Karmen“, Žermoną, Rigoletą, Pozą Giuseppe‘s Verdi operose „Traviata“, „Rigoletas“, „Don Karlas“. Taip pat parengė nemažai vaidmenų lietuvių kompozitorių operose: dainavo Ūdrį Vytauto Klovos „Pilėnuose“, Liščinskį Antano Račiūno „Saulės mieste“, Mackevičių Juliaus Juzeliūno „Sukilėliuose“, Marių Vytauto Laurušo operoje „Paklydę paukščiai“. 1979 m. E.Kaniava pradėjo pedagoginį darbą Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1988 m. tapo profesoriumi, 1989–1992 m. dirbo Dainavimo katedros vedėju. 1993-1994 m. dėstė Karakaso dainavimo akademijoje Venesueloje.
1997 m. E.Kaniava buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, po metų Vokietijoje – Gottlobo Fricko medaliu. 2006 m. pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Solisto gyvenime buvo ir aktyvios politinės veiklos etapas: 2000-2004 m. jis buvo LR Seimo narys, po to dar dvejus metus patarinėjo šalies Ministrui Pirmininkui kultūros klausimais. Nuo 2005 m. E.Kaniava dėsto Klaipėdos universiteto Menų fakultete, taip pat dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dainavimo pedagogu – padeda operos solistams ruošti naujus vaidmenis. Klaipėdiečiams puikiai pažįstamas jo mokinys Mindaugas Rojus jau keletą metų sėkmingai pasirodo ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, bet ir LNOBT spektakliuose. Jo pėdomis seka ir kitas E.Kaniavos mokinys, taip pat baritonas Steponas Zonys, šiais metais baigęs LNOBT operos stažuotojų programą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
S. Dirsytė: ne aš ieškau istorijų, o jos mane susiranda
„Kai rašai istorinį romaną, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizdinys ima virsti...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...