Iš viso nuo rugsėjo 25 d., kada pasirodė pirmieji pranešimai apie planus skirti „aušrietį“ Ignotą Adomavičių, užsienio žiniasklaidoje užfiksuota kiek daugiau nei 100 publikacijų, kuriose aprašytos reakcijos į kultūros ministro paskyrimą. Daugiausiai straipsnių užfiksuota Latvijoje – ten apie I. Adomavičių skelbtos 24 publikacijos, Rusijoje – 22, Estijoje – 9 ir Lenkijoje – 5. Taip pat pastebėta, kad 38 publikacijos skelbtos „Telegram“ kanaluose – daugiausiai rusų kalba.
„Užsienio portaluose vyravo neutralūs arba kritiški pranešimai apie susidariusią situaciją: rašoma apie masines kultūros darbuotojų protesto akcijas ir viešus ministro pareiškimus. Pavyzdžiui, minėta, kad šimtai menininkų ir kultūros veikėjų susirinko prie Prezidentūros protestuoti prieš I. Adomavičiaus paskyrimą“, – Eltai teigia „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
Pažymima, kad Latvijos, Estijos ir Rusijos žiniasklaida naujojo kultūros ministro paskyrimą nušvietė skirtingai, tačiau visus pranešimus vienijo kritiškas tonas, formuojantis nepalankų Lietuvos įvaizdį.
„Visi trys atvejai formuoja neigiamą Lietuvos įvaizdį, tik skirtingomis priemonėmis: nuo argumentuotos kritikos, per sensacingą dramatizavimą iki propagandinio menkinimo“, – nurodo V. Kairienė.
Latvijos žiniasklaida daugiausiai dėmesio skyrė kultūros bendruomenės reakcijai
Latvijos informacinėje erdvėje daugiausiai dėmesio skirta kultūros bendruomenės reakcijai į I. Adomavičiaus paskyrimą – nušviesti menininkų protestai, peticijos, streikų planai, cituojamos emocingos frazės apie „cinišką kultūros paniekinimą“ ir „demokratijos išdavystę“.
„Vilniaus knygų mugės ir „Scanorama“ kino festivalio sprendimas atsisakyti prezidento Gitano Nausėdos paramos Latvijos žiniasklaidoje interpretuotas kaip precedentas, kai kultūros bendruomenė aiškiai atsiriboja nuo politikos. Tokiu būdu Latvijoje kuriamas argumentuotas naratyvas: kritikuojamas ministro paskyrimas ir pabrėžiama Adomavičiaus patirties stoka“, – tvirtina V. Kairienė.
Estijos informacinėje erdvėje Ruginienės Vyriausybė vaizduojama kaip silpna
Savo ruožtu Estijos žiniasklaida I. Adomavičiaus paskyrimą į pareigas ir dėl to kilusias reakcijas išplėtojo dar labiau. Vietoje santūrios kritikos dominavo dramatizuoti apibūdinimai – rašyta apie tarptautinį skandalą, gėdos lentą, boikotus ir masines protesto akcijas.
„Tokia retorika sustiprino įspūdį, kad Lietuva ne tik išgyvena vidaus konfliktą, bet ir patiria tarptautinę reputacinę krizę. Ruginienės vyriausybė estų tekstuose vaizduojama kaip silpna ir purtoma konflikto, o Adomavičiaus paskyrimas – kaip simbolis, grasinantis šalies prestižui užsienyje“, – nurodė V. Kairienė.
Rusija konstruoja nestabilios Lietuvos paveikslą
Tuo metu Rusijos žiniasklaida I. Adomavičiaus skandalą pateikė kryptingai, menkindama Lietuvą. Pačių protestų, peticijų ir menininkų akcijų faktai nebuvo iškraipyti, tačiau žinutės sudėliotos taip, kad būtų sukurtas maksimaliai nepalankaus Lietuvos paveikslas.
„Straipsniuose nuolat kartota, jog prezidentas Gitanas Nausėda esą „pažeidė Konstituciją“ kišdamasis į koalicijos formavimą, o I. Adomavičius vaizduotas kaip nepatyręs ir prieštaringas politikas, kurio paskyrimas simbolizuoja valdžios nekompetenciją. Net menininkų performansai, iš tiesų skirti išreikšti protestą, buvo panaudoti kaip chaoso ir suirutės metaforos“, – sako V. Kairienė.
„Taip kuriamas platesnis pasakojimas, kuriame ne tik kultūros ministro klausimas, bet ir visa Lietuvos valdžia rodoma kaip silpna, praradusi autoritetą ir tapusi tarptautinės pašaipos objektu“, – pridūrė ji.
Vienoje Rusijos naujienų agentūros TASS publikacijoje protestai prieš I. Adomavičių pristatyti kaip masinis, beveik nekontroliuojamas „grandininis efektas“ – tokia metafora sukuria iliuziją, kad visa kultūros bendruomenė vieningai atsisakė bendradarbiauti su valdžia.
„Tokiu būdu faktinė informacija nepaneigiama, tačiau ji apipinama hiperbolizuotu pasakojimu, sustiprinančiu įspūdį, jog Lietuvą yra ištikusi sisteminė krizė. Tai būdinga Rusijos žiniasklaidos taktikai: netikslinant faktų, bet parenkant ryškias, emocines metaforas ir dramatizuotas formuluotes, kurios leidžia skaitytojui patikėti, kad Lietuva grimzta į chaosą“, – pažymi „Mediaskopo“ duomenų strategė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ Ignotą Adomavičių naujuoju kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – keliami klausimai dėl politiko kompetentingumo, taip pat kritikuotas ministro pasisakymas po susitikimo su prezidentu.
Praėjusią savaitę Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad institucija neliktų „Nemuno aušros“ rankose. Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 62 tūkst. žmonių.
Sekmadienį, spalio 5 d., menininkai rengia įspėjamąjį streiką.
(be temos)