Artimiausiu metu į pirmą posėdį rinksis Kultūros taryba. Praėjusią savaitę jos pirmininke išrinkta Vilniaus miesto tarybos narė Daina Urbanavičienė teigia, kad ši nauja institucija turėtų atlikti valstybinio kultūros vadybininko vaidmenį.

Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigiama Kultūros taryba, praeitos kadencijos Seimas priėmė pernai rugsėjį. Jos sudėtį Vyriausybė patvirtino gegužės 31-ąją. Pagrindinis tarybos uždavinys – paskirstyti kultūros projektams skirtas lėšas, tačiau D.Urbanavičienė interviu laikraščiui teigė, kad tarybos veikla tuo neapsiribos.

Be to, D.Urbanavičienė įsitikinusi, kad jos ankstesnis darbas daug aistrų sukėlusioje VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) Kultūros tarybos reputacijai nekenks.

– Ko Lietuvos kultūrai suteiks Kultūros tarybos atsiradimas? Ar išties ji yra reikalinga?

– Aš manau, kad reikia džiaugtis ir didžiuotis tuo, nes šalys kaimynės jau turi atskiras tarybas. Buvo žiūrima į skandinavišką modelį, kad politika būtų atskirta nuo finansavimo ir kad būtų tam tikros ekspertų komandos, galinčios įvertinti projektus ir pateikti tarybai, kuri kompetentingai juos tvirtintų.

Manau, kad toks per 20 metų padarytas žingsnis, kultūros finansavimo modernizavimas, yra labai didelis. Dabar svarstoma, kad tai bus vien pinigų paskirstymo taryba, bet tikrai ne, funkcijos numatytos daug platesnės.

Ji bus kaip valstybinis kultūros vadybininkas. Ir mano pačios vizija – kad tos lėšos būtų ne tik biudžetinės, bet kad būtų galima pritraukti lėšų ir iš kitų fondų, kad verslas bendradarbiautų su menininkais.

– Kultūros ministras Šarūnas Birutis pabrėžė, kad tarybai teks atsakomybė užtikrinti skaidrų ir efektyvų valstybės lėšų skyrimą kultūros projektams. Ar numatoma kitų tarybos funkcijų?

– Čia toks kaip ir vienas iš pagrindinių, nes negavęs finansavimo negali projektų daryti. Dar numatyta, kad taryba pagal kompetenciją įgyvendintų kultūros politiką, bus Kultūros ministerijos, ministro nustatytos gairės.

Kitas dalykas – bus analizuojami kultūros ir meno procesai, kokią jie gali daryti įtaką kultūros politikai. Taip pat reikės sugalvoti grantų (tikslinis valstybės finansavimas menų studijoms – red. past.) stipendijų sistemas, nacionalinių premijų sistemą, organizuoti kultūros, meno tyrimus, projektų stebėseną, konsultuoti menininkus. Nes labai svarbu sukurti dialogą, menininkams paaiškinti, kaip tuos projektus daryti, kaip tą finansavimą gauti. Konsultacijos būtinai turės būti. Taip pat būtina palaikyti ryšius su panašiomis užsienio įstaigomis, ypač Skandinavijos šalys turi gerus modelius.

– Tapo įprasta sakyti, kad Lietuvoje kultūros padėtis itin prasta. Ar turite konkrečių idėjų, kaip tą padėtį pagerinti?

– Kiek teko bendrauti su nariais, tikslas bus, kad Kultūros taryba atliktų tokį vaidmenį, kad parodytų, jog kultūra valstybėje yra ne paskutinėje vietoje.

Tiek Estijoje, tiek Latvijoje kultūra yra gal ne pati pirmoji, bet viena iš prioritetų. Pas mus, deja, to nėra. Tad tarybos darbas bus užsiimti kultūros lobizmu. Mes tikrai stengsimės, bandysim parodyti, kad kultūra yra pagrindas, visos žmogaus vertybės.

– Kaip įvertintumėte tarybos sudėtį?

– Pažįstu visus, tikrai išrinkti kompetentingi žmonės. Manau, susišnekėsime ir visi bus suinteresuoti bendradarbiauti. Ne atstovauti skirtingoms įstaigoms, bet dirbti bendram tikslui, kad būtų bendri visų interesai.

– Viešojoje erdvėje buvo girdėti priekaištų dėl jūsų kandidatūros, nes dirbote VEKS, dėl kurios kilo daug aistrų ar net buvo mesta įtarimų pinigų plovimu, dabar tapote už lėšų paskirstymą atsakingos tarybos pirmininke. Kaip vertinate tokį, ko gero, ir toliau besivilksiantį praeities šleifą?

– Aš nematau čia jokio šleifo, aš dirbau tame projekte, dariau darbus. Jei ne mano iniciatyva, nebūtų nei Gatvės muzikos dienos, nei Kultūros nakties. Tai naujos VEKS sukurtos tradicijos, savanoriška, visuomeniška mano veikla ir aš ją tęsiu iki šiol.

Kitas dalykas, kad tas projektas buvo gal ne apjuodintas, bet tam tikri žiniasklaidos kanalai, politinio užnugario nebuvimas, visuomenėje sukėlė daug visokių negatyvių nuomonių.

Tačiau čia kaip kas supranta, aš tikrai nestosiu ir neįrodinėsiu. O kad buvo baudžiamoji byla iškelta – taip, ji buvo, tačiau nutraukta, nes nieko nusikalstamo ar pažeidžiančio nerasta. Bet daug laiko praėjo ir net nežinau, ar verta tą klausimą kelti.

– Tad manote, kad dirbti tai netrukdys?

– Čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas, jeigu jie pagal tai vertina, o ne pagal darbus. Aš dėkinga, kad mane išrinko kultūros ir meno žmonės, pačios įstaigos. Jie žino mano darbus, ką aš darau, kaip aš dirbu. Tad man kaip ir nemalonu, jei taip kas nors šneka, bet čia kaip interneto komentarai, aš į juos nereaguoju.

Kad tikrins, žiūrės – taip, nes čia naujas darinys, viskas įdomu, kiekvieną klaidą tikriausiai kels į viešumą. O gal ir ne, gal žiniasklaida matys mūsų geranoriškumą, ką mes norim gero padaryt, gal ir padės.

To, aišku, labiausiai norėtųsi. O šiaip manau, kad viskas bus gerai.

Darbuosis 11 kultūros atstovų

D.Urbanavičienė Vilniaus universitete baigė istoriją, Vilniaus dailės akademijoje – kultūros politiką ir kultūros vadybą. Nuo 2010 m. ji dirba Vilniaus dailės akademijos projektų skyriaus vadove, anksčiau dirbo viešosios įstaigos VEKS specialiųjų renginių ir programos skyriaus vadove. 2011 m. su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija D.Urbanavičienė išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Į Kultūros tarybos narius pretendavo 58 kandidatai, juos rinko kultūros ir meno organizacijų deleguoti rinkikai. Po dviejų balsavimų atrinkta 10 kandidatūrų, kurias kultūros ministras Š.Birutis tvirtinti pateikė Vyriausybei.

Be pirmininkės, ketverius metus tarybos narių susirinkime taip pat dirbs kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas, vertėjas Vladas Braziūnas, menotyrininkė, dailės istorikė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidotas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys, tautinių mažumų atstovas Stanislavas Vidtmannas ir fotografijos menininkas Stanislovas Žvirgždas.