Ginklus, kitus iš fronto linijų atgabentus daiktus ir liudijimus apie karą surinko Berlyno istorijos bunkeris – muziejus, įsikūręs buvusioje Antrojo pasaulinio karo aviacijos slėptuvėje Vokietijos sostinėje.
Parodos tikslas – didinti visuomenės supratimą apie karo „fizinę tikrovę“, AFP sakė muziejaus kuratorius Wielandas Giebelis.
Ukrainos skyrius papildė jau esamas nuolatines ekspozicijas, skirtas nacizmui ir Vokietijai nuo 1945 m. iki šių dienų.
„Atvykstantieji į Vokietiją neįsivaizduoja, kaip atrodo karas, o mes norime jiems tai parodyti“, – sakė W. Giebelis, stovėdamas priešais didžiulį įėjimą į 1943 m. pastatytą bunkerį.
Vokietija yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų; ji yra didžiausia Europoje ginklų tiekėja Kyjivui ir svarbi diplomatinė sąjungininkė. Be to, joje gyvena apie 1,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
Dauguma vokiečių palaiko Ukrainą jos kovoje su Rusija, tačiau ginklų tiekimas yra nesutarimų tema šalyje, turinčioje stiprias pacifistines tradicijas dėl savo tamsios nacistinės praeities.
Rusijai palanki kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pastaruoju metu taip pat sulaukia didelio palaikymo ir pernai nacionalinėse apklausose užėmė antrąją vietą.
Tačiau kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė nuolat primena vokiečiams, kad jei Ukraina bus nugalėta, Rusija gali atsigręžti į kitas Europos dalis.
Tokie nuogąstavimai paskatino jo vadovaujamą koaliciją pradėti ginklavimosi kampaniją, kuria siekiama ilgą laiką deramo dėmesio nesulaukusią Vokietijos kariuomenę paversti didžiausiomis įprastinėmis pajėgomis Europoje.
„Ukraina yra Europos skydas“
W. Giebelis įsitikinęs, kad Ukraina ir toliau turi gauti paramą ir iš Vokietijos, ir iš visos Europos Sąjungos, visų pirma ginklais.
Parodų erdvėse virš bombų sudaužyto automobilio kabo apie 20 rusiškų dronų nuolaužų.
Automobilis buvo atgabentas čionai iš Chersono – pietų Ukrainos miesto, kurį 2022 m. buvo okupavusios Rusijos pajėgos iki kol Ukraina jį atkovojo. Miestą iki šiol nuolat apšaudo Rusijos pajėgos.
Asmeniniais liudijimais siekiama užmegzti ryšį su Vokietijos lankytojais, pavyzdžiui, holokaustą išgyvenusio Romano Schwarzmano citata: „Hitleris norėjo mane nužudyti, nes esu žydas; Putinas nori mane nužudyti, nes esu ukrainietis.“
Parodos informaciniuose stenduose karas Ukrainoje įkomponuotas į naratyvą, konstruojamą pagal „rusiškojo imperializmo“ idėją.
Šis karas susiejamas su Sovietų Sąjungos įsiveržimu į Rytų Lenkiją 1939 m., Prahos pavasario numalšinimu ir net 2015 m. Rusijos karine intervencija į Siriją, siekiant paremti ilgametį šalies valdovą Basharą al Assadą, kuris buvo nuverstas 2024 m. pabaigoje.
Privatus Berlyno muziejus išgarsėjo jau per pirmąsias karo Ukrainoje metines, kai priešais Rusijos ambasadą Berlyne eksponavo sunaikinto tanko nuolaužas, atgabentas iš Kyjivo priemiesčių.
Pirmadienį, likus dienai iki naujos parodos atidarymo visuomenei, buvusi Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, dalyvaudama renginyje džiaugėsi Vokietijos „karine, politine ir kultūrine parama“.
Ji pabrėžė, kad tokia parama labai svarbi, nes „Ukraina yra Europos skydas“.
(be temos)