Bendruomenės iniciatyva restauruojama grafų Tiškevičių laikus menanti koplyčia

Trakų Vokės bendruomenės iniciatyva baigiama restauruoti Tiškevičių dvaro koplyčia. Ji žymi tuo, kad rūsyje palaidotos kelios grafų kartos. 19-o amžiaus viduryje Trakų Vokės dvarą įsigijęs Jonas Vytautas Tiškevičius pirmiausia teritorijoje pastatė koplyčią ir į ją iš Valažino perkėlė tėvų palaikus. Grafas baiminosi, kad carinės Rusijos valdžia gali nuniokoti jo tėvoniją. Likimo ironija, kad sovietmečiu, nacionalizavus Trakų Vokės dvarą, koplyčios rūsyje esančius sarkofagus vis tiek išgrobstė vagys. Koplyčia paversta trąšų sandėliu.

„Tie, kurie išplėšti – išniekinti, ir kaukolės, ir kaulai – viskas mėtėsi.  Aišku, jeigu ir buvo kokie nors papuošimai, brangakmeniai – nieko nėra pasilikę. Anksčiau žmonės pasakojo, kad ne vienas įėjęs, iš kriptos išbėgdavo, nes tiesiog mėtėsi kriptoje kaulai“, – sako Trakų Vokės bendruomenės tarybos pirmininkė Jadvyga Chludok.

Trakų Vokės bendruomenė ryžosi restauruoti koplyčią. Iš struktūrinių fondų gavę pustrečio šimto tūkstančių eurų ir paaukoję nemažą dalį savų pinigų, gyventojai čia baigia atkurti grafų statytos koplyčios vaizdą. Restauratoriai sako, kad koplyčioje išlikę nemažai autentiškų detalių.

„Išlikę skulptūros lauko, interjero tapyba išlikusi, grindys, metaliniai laiptai visi“, – vardija architektas Aleksandras Lukšas.

Pagerbdami paskutinės čia gyvenusios grafienės Onos Radvilaitės Tiškevičienės atminimą užsienyje gyvenantys jos vaikai koplyčioje įrengė lentą. Esą grafienė čia dažnai sustodavusi pasimelsti. Tamsiai raudona koplyčios sienų spalva – užuomina, kad grafai giminiavosi su Lenkijos ir Lietuvos karaliumi Poniatovskiu.

Dar prieš šimtą metų koplyčioje būta daug aukso dirbinių. Deja, iki šių dienų išsaugoti tik auksu ir sidabru siuvinėti arnotai. Šiandien jie – Bažnytinio paveldo muziejuje. Koplyčios altorių, užėjus sovietams, klebonas paslėpė, vėliau jis pateko į Druskininkų bažnyčią.

„Druskininkiečiai išsaugojo tą altorių, iš moralinės pusės dabar žiūrint iš jų paimti – būtų skriauda, o nuskriausti mes nieko nenorime“, – sako J. Chludok.
Trakų Vokės gyventojai užsakė pagaminti altoriaus kopiją. Įdomu, kad koplyčia restauruojama darbo dienomis, o savaitgaliais čia jau vyksta mišios. Jose kartu meldžiasi ir lenkai, ir lietuviai.

„Kaip viena šeima, sumaišytų tautybių, meldžiamės kiekvienas savo kalba. Ir čia kaip ir nėra didelių problemų, kiekvienas ateina ir garbina Dievą savo kalba“, – sako kunigas Edvardas Dukelis.

Dvaro koplyčios restauraciją planuojama baigti iki kitų metų. Kiti Trakų Vokės dvaro pastatai kol kas stovi apleisti.