Balti blogio rūbai

Pradėjusi skaityti Kristupo Saboliaus debiutinį romaną „Bloga knyga“ nudžiugau. Apsidžiaugiau, nes pavadinimas tikrai nurodo į knygos temą ir nieko bendra neturi su turinio kokybe. Tekstas - sklandus, siužetas - intriguojantis, atsitiktinumai - šaunūs. Perskaičius knygą teigiamas įspūdis neišblėso.

Tai romanas apie blogį. Apie spindinčius blogio pavidalus. „Žinot, blogis man siejasi su švaros jausmu. Su pobūviais, vakarinėmis suknelėmis, brangiais kvepalais ir plastine chirurgija. Didžioji žmonijos klaida yra ta, kad iki šiol ji blogio ieškojo vaikus aukojančių satanistų apeigose, narkotikų prekeivių irštvose, pedofilų internetiniuose puslapiuose, masiniuose genociduose. Aš manau, kad toks blogis yra vaikiškas, nes jis akivaizdus ir atviras lyg prikakotos naujagimio sauskelnės. Tai blogis, kurį mes lengvai pasmerkiame žodžiais „fu“, o po to suraukiame snukučius“ (p. 76). Taip samprotauja pagrindinis knygos veikėjas Teodoras, pretenduojantis dalyvauti realybės šou „Žvaigždžių paradas“. Realybės šou – būdas ne tik išgarsėti (apie ką Teodoras ir svajoja), bet ir pasislėpti nuo banditų, reikalaujančių sumokėti mirusio brolio skolas.

Veikėjai ryškūs ir nė vieno nėra „šiaip sau“. Egzistuoja net personažas, „laikantis politinio korektiškumo pusiausvyrą“. Galų gale galime kalbėti apie intelektualų veikėją pramoginėje literatūroje: čia banditas - tikras Dostojevskio specialistas, prancūzė Mari – originali lietuvių literatūros ir kalbos interpretatorė.

„Bloga knyga“ – tai intelektualus žaidimas tekstu, iliustracija, mintimi. Intelektinė patirtis, kaip ir žaidybiška romano prigimitis, išsyk krenta į akis ir žavi. Žavi, kad visuomenės pjūvis yra tikslus ir gilus, bet atliekamas, kaip sakoma, „su daina“ ir be skausmo; įžvalgos - originalios, apmąstytos ir motyvuotos, bet nenuobodžios. Ir štai prieš jus stoja šiuolaikiniai žmonės - beprotiškai norintys išgarsėti, itin pripratę prie gyvenimo malonumų. Mes regime triukšmingą, nenuoširdų, skandalingą, reitingais matuojamą TV ir sykiu „savo“ pasaulį. Romaną tikrai įvertins tie, kuriems patiko, pvz., Ch.Bukovskio „Skaitalas“...

Knygos autorius kultūros žmonėms gerai žinomas kaip žurnalo „Pravda“ vienas įkūrėjų ir jo vyriausiasis redaktorius, VU Filosofijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas, LTV bendradarbis, vertėjas, tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai ir t.t., ir pan. Išvardinusi visus šiuos nuopelnus galiu būti apkaltinta vertinanti ne knygą, o ją parašiusį žmogų. Nieko panašaus. Toli gražu ne visi tituluoti žmonės sugeba smagiai rašyti.

P.S. Nuotaikingų iliustracijų autorė – dailininkė Morta Griškevičiūtė.

Pradėjusi skaityti Kristupo Saboliaus debiutinį romaną „Bloga knyga“ nudžiugau. Apsidžiaugiau, nes pavadinimas tikrai nurodo į knygos temą ir nieko bendra neturi su turinio kokybe. Tekstas - sklandus, siužetas - intriguojantis, atsitiktinumai - šaunūs. Perskaičius knygą teigiamas įspūdis neišblėso.

Tai romanas apie blogį. Apie spindinčius blogio pavidalus. „Žinot, blogis man siejasi su švaros jausmu. Su pobūviais, vakarinėmis suknelėmis, brangiais kvepalais ir plastine chirurgija. Didžioji žmonijos klaida yra ta, kad iki šiol ji blogio ieškojo vaikus aukojančių satanistų apeigose, narkotikų prekeivių irštvose, pedofilų internetiniuose puslapiuose, masiniuose genociduose. Aš manau, kad toks blogis yra vaikiškas, nes jis akivaizdus ir atviras lyg prikakotos naujagimio sauskelnės. Tai blogis, kurį mes lengvai pasmerkiame žodžiais „fu“, o po to suraukiame snukučius“ (p. 76). Taip samprotauja pagrindinis knygos veikėjas Teodoras, pretenduojantis dalyvauti realybės šou „Žvaigždžių paradas“. Realybės šou – būdas ne tik išgarsėti (apie ką Teodoras ir svajoja), bet ir pasislėpti nuo banditų, reikalaujančių sumokėti mirusio brolio skolas.

Veikėjai ryškūs ir nė vieno nėra „šiaip sau“. Egzistuoja net personažas, „laikantis politinio korektiškumo pusiausvyrą“. Galų gale galime kalbėti apie intelektualų veikėją pramoginėje literatūroje: čia banditas - tikras Dostojevskio specialistas, prancūzė Mari – originali lietuvių literatūros ir kalbos interpretatorė.

„Bloga knyga“ – tai intelektualus žaidimas tekstu, iliustracija, mintimi. Intelektinė patirtis, kaip ir žaidybiška romano prigimitis, išsyk krenta į akis ir žavi. Žavi, kad visuomenės pjūvis yra tikslus ir gilus, bet atliekamas, kaip sakoma, „su daina“ ir be skausmo; įžvalgos - originalios, apmąstytos ir motyvuotos, bet nenuobodžios. Ir štai prieš jus stoja šiuolaikiniai žmonės - beprotiškai norintys išgarsėti, itin pripratę prie gyvenimo malonumų. Mes regime triukšmingą, nenuoširdų, skandalingą, reitingais matuojamą TV ir sykiu „savo“ pasaulį. Romaną tikrai įvertins tie, kuriems patiko, pvz., Ch.Bukovskio „Skaitalas“...

Knygos autorius kultūros žmonėms gerai žinomas kaip žurnalo „Pravda“ vienas įkūrėjų ir jo vyriausiasis redaktorius, VU Filosofijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas, LTV bendradarbis, vertėjas, tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ atstovas spaudai ir t.t., ir pan. Išvardinusi visus šiuos nuopelnus galiu būti apkaltinta vertinanti ne knygą, o ją parašiusį žmogų. Nieko panašaus. Toli gražu ne visi tituluoti žmonės sugeba smagiai rašyti.

P.S. Nuotaikingų iliustracijų autorė – dailininkė Morta Griškevičiūtė.