- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmoji Japonijos baltosios rasės geiša yra pasiryžusi tęsti veiklą nepaisant to, kad jai, kaip užsienietei, neleidžiama dirbti savarankiškai.
Kaip praneša AFP, Fiona Graham, Japonijoje žinoma kaip Sayuki, teiravosi Tokijo Asakusa geišų asociacijos, ar ji galinti savarankiškai užsiimti veikla, kai geišų namų, kuriems ji priklauso, „motina“ susirgo ir negali tęsti darbo.
„Klausiau geišų asociacijos, ar galėčiau tapti nepriklausoma nuo gruodžio, – moteris pasakojo Australijos laikraščiui. – Man buvo labai aiškiai pasakyta, kad negaliu tapti etatine darbuotoja todėl, kad esu užsienietė.“
D. Britanijos „Sunday Telegraph“ pranešė, kad F. Graham paliko profesionalių geišų asociaciją po to, kai buvo apkaltinta geišų pasaulio papročių nesilaikymu. Moteris esą nelankė muzikos ir šokio pamokų, o didžiauaią dėmesį kreipė savireklamai.
„Ji asociacijai priklauso daugiau nei trejus metus, tačiau ji nelankė pamokų ir nesilaikė mūsų taisyklių“, – laikraščiui pasakojo neįvardinta geiša.
Tokius pranešimus F. Graham paneigė, bet patvirtino, kad jos statusas šiuo metu neaiškus.
F. Graham teigė, kad ją stipriai palaiko kelios seserys geišos iš Asakusos ir kitų regionų, ir patvirtino, kad pasirinktos profesijos atsisakyti nežada.
„Mane palaiko Japonijos klientai ir aš tikrai ir toliau būsiu geiša“, – sakė ji.
F. Graham, kuri senovino ir uždaro geišų pasaulio dalimi tapo 2007-aisiais, prisipažino, kad patirtas atstūmimas ją sukrėtė.
„Būti pirmąja baltosios rasės geiša buvo sunkiausias dalykas mano gyvenime, – prisipažino moteris, kuri į Japoniją atkeliavo būdama 15 metų, ten lankė mokyklą ir universitetą, vėliau Anglijoje Oksfordo universitete baigė doktorantūros studijas. – Aš labai sunkiai dirbau, tad tai, kad asociacija neleidžia man savarankiškai dirbti tik dėl to, kad aš užsienietė, tikrai labai skaudina.“
Geišos yra tradicinės japonų artistės bei linksmintojos. Ištisus šimtmečius jos jaukiuose arbatos namuose ar restoranuose džiugindavo turtingus svečius.
Geišos pasaulyje labiausiai žinomos dėl savo išvaizdos: kimono, nepriekaištingos šukuosenos ir makiažo. Geišų pareiga yra dainuoti, šokti ir šnekučiuotis su klientais ir taip jiems padėti pamiršti kasdienius rūpesčius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...