- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. Ši jo frazė turbūt geriausiai paaiškina, kodėl apie prezidentą Valdą Adamkų sukurtas filmas praėjusią savaitę Lietuvos kino teatruose tapo vienu žiūrimiausių filmų.
Lietuvių mylimą prezidentą kino dvikovoje įveikė tik populiarus animacinis filmas apie pandą. Pirmąjį rodymo savaitgalį „Prezidentą“ pažiūrėjo daugiau nei trys tūkstančiai žmonių, filmas tapo antruoju populiariausiu filmu visuose kino teatruose.
Po premjeros E. Jakilaitis pasakė dar daugiau. Jis prisipažino, kad V. Adamkaus ir jo žmonos Almos meilės istorija jam visada užspaudžia gerklę. „Tai viena gražiausių meilės istorijų, kada nors nutikusių Lietuvoje. Vienas kito supratimo, paramos, pajutimo ir santykių etalonas“, – kalbėjo jis.
Organizatorių nuotr.
„Didžiulė palaima pažinti prezidentą. Jis yra žmogus, pasirinkęs meilės Lietuvai kelią. Tas kelias nebuvo labai lengvas, greičiau – akmenuotas, bet Lietuvai labai reikalingas. Tikrai žinau, kad herojiškos situacijos nutinka tik herojams. V. Adamkus yra būtent iš jų“, – sakė premjeroje apsilankiusi pianistė Mūza Rubackytė, su prezidentu susipažinusi dar 1990 metais.
Filmą pažiūrėjusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė iš jo išsinešanti labai daug – nuo jautrių istorijų apie prezidento vaikystę ir jo pažintį su ponia Alma iki pranašiškų prezidento žodžių apie Europos ateitį. „Tai politikas, kuris visada žvelgė giliau“, – sakė Seimo pirmininkė.
Jaukų ir šiltą filmo toną pabrėžė ir Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji sakė, kad filmas ne tik sukėlė daug minčių apie Lietuvos nueitą kelią, apie prezidento indėlį, bet ir apie tai, kokia iš tiesų turi būti politinė kultūra: „Prezidentas labai aukštai iškėlė kartelę, jis mūsų politikos šviesulys, moralinis standartas, kviečiantis kiekvieną asmeniškai mąstyti apie tai, kaip reikėtų tarnauti žmonėms ir visuomenei. Filmas mane palietė asmeniškai, mūsų politikoje taip dažnai trūksta jautrumo, empatijos, nuoširdumo. Prezidentas V. Adamkus šias savybes tiesiog spinduliuoja.“
Organizatorių nuotr.
„Mes turime vystyti šią mintį – gyvenome prie Adamkaus, kaip mūsų seneliai kadaise gyveno prie Smetonos“, – po premjeros šypsojosi istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. V. Adamkaus prezidentavimo metais buvęs komandoje, šiandien jis yra visiškai tikras: „Prezidentas yra kokybės ženklas. Kažkokiu stebuklingu būdu subtiliai jis Lietuvą atvėrė pasauliui.“
Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Mindaugas Jackevičius filmą pavadino svarbiu istorijos metraščiu, kuris liks ateities kartoms. „Kai vyko pirmieji prezidento rinkimai, aš buvau dar vaikas, šypseną kėlė anuomet tokie jauni kolegų veidai. Nuostabu, kad salėje mes dar galime turėti pagrindinį tokio garbaus amžiaus filmo herojų ir jis gali su mumis bendrauti. Tiesą sakant, man irgi įstrigo filmo prodiuserio Arūno Valinsko žodžiai – mes gyvenome prie Valdo Adamkaus. Ketinu gyventi dar ilgai, būtinai apie tai papasakosiu jauniesiems kolegoms“, – kalbėjo M. Jackevičius.
„Drąsa veikia istoriją, drąsa kuria istoriją“, – tokį įspūdį po filmo išsinešė Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva. Ji pasakojo apie tai, kad daug iš prezidento mokėsi, drauge su juo kurdama nepriklausomą Lietuvą. „Prezidentas manimi pasitikėjo, gavau iš jo labai stiprių gyvenimo pamokų, Lietuva turi kuo didžiuotis, o mes turime tęsti jo darbus, nešti jo šviesą toliau“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Organizatorių nuotr.
Didelį įspūdį filmas paliko ir į premjerą pakviestam kunigui Ričardui Doveikai. Jis kalbėjo apie tai, kad V. Adamkus buvo tarsi tiltas tarp mūsų svajonių ir vilties, žmogus, išpildęs Sibiro tremtinių svajones, lietuvių motinų nakties pasakas, atvėręs bažnyčią, priminęs, kokia svarbi yra lietuvių kalba ir kultūra. „Savo šalies šaknyse ir įsčiose turime prezidentą, kuris tapo dovana kiekvienam, kuris apsisprendžia būti didesniu lietuviu pasaulyje“, – sakė R. Doveika.
Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei D. Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui A. Valinskui. Po metų su prezidentu V. Adamkumi buvo parengtas viso gyvenimo interviu, padėjęs pagrindą filmui. Keturias valandas užtrukęs pasakojimas apie vaikystę, jaunystę ir brandos metus atskleidė prezidento asmenybę, jo požiūrį į daugybę gyvenimą lydėjusių istorinių įvykių.
Dokumentinis filmas „Prezidentas“ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Gargždų, Utenos, Ukmergės ir Varėnos kino teatruose – nuo balandžio 12 dienos. Filmą režisavo G. Genevičiūtė ir D. Žeimytė-Bilienė. Muziką specialiai filmui kūrė kompozitorius G. Zujus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai2
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva1
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...
-
Vietos pasaulyje paieškos pagal „Abudu“
Šakiuose susibūrusi grupė „Abudu“ kuria ir persikėlusi į Vilnių. Sostinėje grupė jau išleido ir pristatė du albumus – „Akys žvyro pilnos“ (2017 m.) ir „Gaisras“ (2020 m.). Dabar grupę sudaro pen...
-
Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje konkursą laimėjo premjerės patarėja2
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Švedijoje, vykdant funkcijas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo premjerės patarėja Gabrielė Žaidytė. ...
-
„Kolizijos“: šiuolaikinio meno ir mokslo akistata
Gegužę Neapolio fizikos muziejuje (it. – Museo di Fisica) buvo atidaryta trijų lietuvių menininkių – Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės – paroda „Kolizijos“, veiksianti iki birželio 30 d. Joje atsispi...
-
Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį
Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų. ...
-
Europą sužavėję „El Conde de Torrefiel“ atvyksta į Lietuvą: pristatys spektaklį gamtoje2
Jau netrukus Lietuvos publika galės susipažinti su žiūrovus visoje Europoje sužavėjusia Ispanijos šokio ir teatro trupe „El Conde de Torrefiel“. Spalį kūrėjai pasirodys „Sirenų“ festivalyje Vilniuje, o jau visai n...
-
Festivalio „ConTempo“ programoje – eksperimentuojanti ir atvira Lietuvos scena
Eksperimentinė, kūrybinga ir drąsiai tyrinėjanti naujas teritorijas – tokia yra artėjančio scenos menų festivalio „ConTempo“ lietuvių kūrėjų programos dalis. Repertuare – pripažinti, nacionaliniais apdovanojimais įver...
-
Indų kultūra – per pažintį su joga
Klaipėdos Tautinių kultūrų centro kiemelyje vyko jogos užsiėmimai su jau septynerius metus Lietuvoje gyvenančiu jogu iš Indijos Vinney Dubey. Čia susirinkę klaipėdiečiai mokėsi ne tik įvairių pratimų, bet ir gerino emocinę bei psichologi...