S.Giedrimienės gobelenuose bibliniai siužetai puikiai sugyvena su modernia išraiška

Tekstilininkės Salvinijos Giedrimienės gobelenai atspindi geriausia, ką menininkas XX a. antroje pusėje galėjo pasisemti iš Lietuvos tekstilės mokyklos, grįstos istorinio audimo ir klasikinio modernizmo studijomis, susipynusiomis su liaudies meno tradicijomis.

Taip teigia menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, jau daug metų sekanti šios iškilios menininkės kūrybos kelią. Dabar su šiuo keliu gali susipažinti visi.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Bažnytinio paveldo salėje, atidaryta jubiliejinė kūrybos paroda, kurioje eksponuojama 20 per pastaruosius du dešimtmečius sukurtų gobelenų.
Parodos vieta – neatsitiktinė: S.Giedrimienė yra vienintelė tekstilininkė Lietuvoje, jau du dešimtmečius nuosekliai plėtojanti religinę tematiką ir šioje srityje pasiekusi įspūdingų meninių aukštumų.
S.Giedrimienei pavyko surasti tik jai būdingų išraiškos priemonių, kurios tekstilėje yra itin specifinės.
Verta pasinaudoti reta proga nekasdieniškoje aplinkoje pamatyti ne tik anksčiau sukurtus ir modernia klasika vadinamus muziejinius darbus, bet ir religinės tematikos gobelenus iš Vilniaus Šv.Juozapo kunigų seminarijos (tarp jų 14-os gobelenų ciklas „Kryžiaus kelias“, 1996–1999 m.) bei Vilniaus arkivyskupijos kurijos.
Pristatomi ir paskutinieji, dar niekur nerodyti gobelenai, tarp jų – ką tik baigta, trejus metus austa monumentali kompozicija „Šventoji šeima“ (2005–2008 m.).
Pastaraisiais metais menininkės kūriniai dėl įvairių priežasčių ir aplinkybių viešumoje rodomi gana retai.
Į Lietuvos tekstilės meno istoriją S.Giedrimienė įėjo kaip daug prisidėjusi prie šios dailės srities modernizavimo ir profesionalumo augimo.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje į meninį gyvenimą įsiliejusi menininkė pasipriešino stereotipams, nepabūgo neįprastų temų, ekspresyvių formų, ryškių spalvų, ir tuometinės didžiausios naujovės – erdvinės tekstilės.
Kiekvienas S.Giedrimienės kūrybos etapas atspindėjo novatoriškas lietuvių tekstilės tendencijas.
„Apie 1990-uosius tekstilininkė ėmėsi religinės tematikos. Dailininkės novatoriškumas pradėjo reikštis ne diegiant naujoviškas išraiškos priemones, bet ieškant būdų kuo įtaigiau įkūnyti lietuvių tekstilėje tradicijų neturinčią sakralinę tematiką“, – teigia jos kūrybos tyrinėtoja L.Šatavičiūtė-Natalevičienė.
Keturiolika kryžiaus kelio stočių – tai ne dokumentiškai tiksli Biblijos iliustracija, o savita, tyli interpretacija, asmeniškai išgyventos Biblijos istorijos, galinčios įvairiais pavidalais atsikartoti kiekvieno žmogaus gyvenime.
Šis kryžiaus kelias unikalus ne tik savo atlikimo technika, bet ir subtilumu, lakoniškumu, iškalbingomis detalėmis, išraiškinga ir emocinga spalvų kalba.
S.Giedrimienės išaustą didžiosios kančios istoriją simboliškai užbaigia „Prisikėlimas“, sukurtas tai pačiai kunigų seminarijai.