Teatras

Artėja unikaliosios “MarLenės...” premjera

Gegužės 31, birželio 1 dienomis Dramos teatro mažojoje scenoje įvyks šiuolaikinės vokiečių rašytojos, dramaturgės Tėjos Dorn pjesė “MarLenė, arba Prūsiški įstabumai...” premjera. Pastatymo režisierius - Sigitas Poškus, klaipėdiškis rašytojas, teatro žiūrovams žinomas ir kaip Arvydo Lebeliūno režisuotos pjesės “Prieš išskrendant į rojų” autorius. Tėjos Dorn “MarLenė, arba Prūsiški įstabumai...” - Sigito Poškaus debiutas režisūroje. Pastatymo dailininkė - vilnietė Birutė Ukrinaitė. Muzikinių aranžuočių autorius - garsus džiazo muzikantas klaipėdiškis Saulius Šiaučiulis. Naujajame teatro pastatyme vaidins aktorės Elena Gaigalaitė ir Jūratė Jankauskaitė.

Pranoko lūkesčius

“MarLenė, arba Prūsiški įstabumai...” - pirmoji Tėjos Dorn pjesė - fenomenas. Trisdešimt trejų metų Tėja Dorn prieš kurį laiką ryžtingai metė dėstytojos darbą ir pasišventė kūrybai. Rezultatas pranoko lūkesčius. Pirmasis romanas “Karalienė Elnė” buvo įvertintas garbinga premija kriminalinio žanro srityje. 1999 metais parašyta pirmoji pjesė “MarLenė, arba Prūsiški įstabumai, skaistūs kaip plienas” (toks yra visas pjesės pavadinimas) sukėlė furorą, iškart buvo statoma net keliolikoje Europos valstybių teatrų, sykiu ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pergalingas Tėjos Dorn dramaturginis debiutas pranašautų jai nepaprastai kūrybingą ateitį. Ko gero, jau atkreipėt dėmesį į pirmąją pjesės pavadinimo dalį. Joje - savotiška dviejų moteriškų vardų sandūra. Pjesės herojės - dvi įžymios 20 amžiaus moterys - legendinė kino aktorė Marlena Dytrich ir jos tautietė vokiečių kino režisierė Lėnė Ryfenštal.

Ryškios asmenybės

Marlenos Dytrich pristatyti lyg ir nereiktų. 1930 metais ne tik savo tėvynėje Vokietijoje išgarsėjusi Lolos vaidmeniu filme “Žydrasis angelas”, vėliau filmavosi Amerikoje, Holivude pasiekė šlovės viršūnę. Kai Vokietijoje įsiviešpatavo nacių valdžia, paties fiurerio kviečiama atsisakė grįžti į tėvynę. Jai buvo nepriimtina nacistinė ideologija, todėl savotiškai protestuodama prieš ją, priėmė Amerikos pilietybę, nacių valdžios metais Vokietijoje buvo laikoma tėvynės išdavike. Marlenos Dytrich sėkmės žvaigždė vėl nušvito po karo. Nuo šeštojo dešimtmečio su didžiausiu pasisekimu kaip estrados dainininkė koncertavo daugelyje pasaulio šalių. Jos atliekamų dainų įrašai, ko gero, iki pasaulio pabaigos kerės unikaliu rečitatyviniu Marlenos Dytrich dainavimu. Kitoje ideologinio fronto pusėje buvusi Lėnė Ryfenštal prieš karą išgarsėjo kaip kino dokumentalistė ir sykiu nacizmo propaguotoja. Vienas ryškiausių jos pagrindinių darbų - dokumentinis filmas “Valios triumfas”. Filmo pompastiškumas ir patetika tapo nacių laikų “naujosios tvarkos” estetikos norma. Po karo Lėnė Ryfenštal buvo pasmerkta ir savų, ir svetimų. Daugelį pokario metų ši geležinės valios moteris bandė reabilituoti save kaip menininkę.

Fantazijos vaisius

Tiesą sakant, nebūtina gilintis į Marlenos Dytrich ir Lėnės Ryfenštal biografiją. Nors Tėjos Dorn pjesė parašyta remiantis dokumentine medžiaga, tačiau tai jokiu būdu ne dokumentinė drama. Pjesėje vaizduojamas tariamas Marlenos Dytrich ir Lėnės Ryfenštal susitikimas, dviejų legendinių moterų savotiška dvikova 1992 metų vieną gegužės naktį, paskutinėmis Dytrich gyvenimo valandomis, iš tikrųjų yra Tėjos Dorn fantazijos vaisius. Nepramanyti tik abiejų moterų fasadinio ir ypač užkulisinio gyvenimo faktai. Jų atžvilgiu Tėja Dorn demonstruoja tiesiog fenomenalų ypač Marlenos Dytrich biografijos pažinimą. Pagrindinis šaltinis, kuriuo remėsi Tėja Dorn rašy-dama pjesę, ko gero, galėjo būti Marlenos Dytrich dukters Marijos prisiminimų knyga, kurioje drąsiai ir sykiu negailestingai rašoma apie tikrąją Marleną Dytrich.

Būsimiems “MarLenės, arba Prūsiškų įstabumų...” žiūrovams reikėtų įsidėmėti, jog spektaklis - ne apie Marleną Dytrich ir Lėnę Ryfenštal. Ir pati pjesė ne apie jas, o apie tai, koks alinantis ir erškėčiuotas menininko kelias į pripažinimą, koks skaudus kelias atgal, kai gyvenimo audrų užgrūdintas, garbaus amžiaus sulaukęs menininkas tampa nebereikalingas.