Vienas aktyvių šiuo metu Kaune vykstančio tarptautinio stiklo meno projektų „Vitrum Balticum“ iniciatorių – Arvydas Rimkevičius. Šiuo metu veikiančioje parodoje pristatomi jo darbai, įrodantys, kad stiklo ir kitų medžiagų – metalo, medžio, silikono – dermė gali sukurti netikėtų prasmių ir asociacijų.

Su pirmuoju srautu

Prisimindamas savo pažintį su stiklu, A.Rimkevičius mintimis nukeliauja į studijų dailės institute pradžią. Kai baigęs J.Naujalio vidurinę dailės mokyklą, skulptūros specialybę, pasuko dailės studijų keliu, jis buvo vienas iš dviejų pirmosios stiklo meno studijų laidos studentų.

“Buvome pirmieji, dar neturėjom jokių pavyzdžių, jokio taško atsispirti, viską atrasti ir sugalvoti privalėjome patys“, – prisimena dailininkas, pats šiuo metu dirbantis dėstytoju.

A.Rimkevičių nuo pat pradžių domino stiklo galimybės, skulptūriškumas. Savarankiškai išmokęs kurti vitražus (šiuo metu jų galima rasti tiek viešose erdvėse, tiek ir privačiuose namuose), jis taip pat lavino ir kitas stiklo apdirbimo technikas – poliravimą, šveitimą, įprastiems buities daiktams taikė nestandartinius dekoravimo būdus. Paties teigimu, stengėsi naudoti įvairias medžiagas, tolti nuo daikto naudojimui ir artėti prie kūrinio, prie idėjos objekto.

Gamtos įkvėptas

A.Rimkevičiaus darbų paroda „Objektai“ – viena ryškiausiai atspindinčių pagrindines autoriaus pozicijas. Parodoje eksponuojamuose kūriniuose atsiskleidžia vandens santykis su žmogaus būtimi, istorijos randai.

"Kurdami turime matyti gamtą, ieškant idėjų pirmiausia privalome apsižvalgyti aplinkui, ir tik gamtoje rasime visus atsakymus – jei nežiūrėsime tiesmukai“, – kūrybos klodus atskleidžia autorius.

Vyraujanti marinistinė tematika įdomi ir struktūriniu pateikimu. Kompozicija griežtai apibrėžta kvadrato santykiu. Menininko teigimu, tai – viena taisyklingiausių formų, gimusių iš apskritimo.

“Juk apskritimas ir kvadratas, pasak Leonardo da Vinci, – gamtos idealas, įkūnijantis visas gamtos formas ir taisykles. Pati kvadrato idėja tobula tuo, kad, keičiant kampą, keičiasi ir forma“, – menininkas neslepia ir jam priimtinos Rytų filosofijos, nabuki teatro kvadratiškumo prizmės, siekiamybės šokiruoti.

Nesuderinamo dermė

Akį traukia ir įvairiapusiai atlikimo būdai. A.Rimkevičius daugiausia taikė sluoksniuoto stiklo sulydymo aukštoje temperatūroje techniką, tačiau įmaišydamas ir kitų – pūtimo, liejimo, mozaikos, šalto stiklo apdirbimo, šlifavimo, poliravimo technika – atliktų detalių.

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje šių skirtingų technikų derinimas dar gana naujas reiškinys. „Džiugu, kad šiandien prilygstame skandinavams, nors prieš dešimt metų žengėme pirmuosius žingsnius, bėgome iš paskos“, – kalbėjo menininkas.

Parodoje pristatomų darbų spalvų spektras nėra gausus, nesistengiama šokiruoti ryškumu. Daugiau žaidžiama atspalvių derinimu, akcentuojant drėgnumo jausmą, tarsi matytum sustingdytą laike vandens šėlsmą ar jau laiko pamirštą nugrimzdusį įvykį.

„Spalva neturi nei šokiruoti, nei įkyrėti, – sako pats menininkas. – Ji neturi sugriauti žmogaus ir jo aplinkos harmonijos.„ Dėl to ir pats kūrėjas pirmenybę teikią baltam, pilkam ir skaidriam stiklui. “Štai dėl ko net ir po kiek laiko mano vitražai nekonkuruoja su interjere įvykusiais pokyčiais. Kūrybos moto: grožis paprastume“, – sako A.Rimkevičius.

Lenktynės su fizika

Su stiklu gausiai sąveikauja metalas – ilgaamžiškumo simbolis – tarsi įrašantis nugramzdintą istoriją. Deriniuose stiklas ir metalas atitinka savo svorį puikiai išreikšta tekstūra. Darbai, iš pirmo žvilgsnio šiurkštoki, tačiau atlikti preciziškai, todėl keliantys estetinį pasigėrėjimą.

A.Rimkevičiaus stiklas nėra trapus, nėra lengvas, kokį esame įpratę matyti: jis čia toks pat sunkus it metalas.

Vis dėlto stiklas bet kurią akimirką gali tapti praeitimi. Tarsi patvirtindama šią mintį parodos atidaryme subyrėjo ir „Medūza tamsoje“.

Kaip jaučiasi autorius, kai tiek laiko gimdytas kūrinys dingsta akimirksniu? „Dirbdami su stiklu, privalome išsiugdyti greitą orientaciją, nugalėti stiklą, vadinasi, perprasti ir fizikos dėsnius, nedelsti, dirbti, kol stiklas dar karštas“, – sako autorius. Nutikimą su „Medūza tamsoje“ jis vadina tiesiog parodos dalimi ir žada: „Medūza“ sugrįš. „Idėjų ir darbų turiu dar daugeliui parodų, nepakanka tik laiko ir lėšų“, – šypsosi menininkas.

Raimonda Kogelytė-Simanaitienė, menotyrininkė:

Tai racionalumu, logika ir tam tikra šmaikštumo doze grindžiamas menas, greičiau primenantis slovakišką ar skandinavišką minimalistinį stiklą. Menininko darbai atlikti nepriekaištinga šlifavimo ir poliravimo technika, jiems būdinga griežta, lakoniška geometrinė forma, skaidrios medžiagos spindesys ir estetizuota stiklo plastikos jungtis su metalinėmis detalėmis. Šiomis detalėmis čia tampa masyvūs žiedai, vandentiekio čiaupai ir kiti buitį menantys daiktai, preciziškai užbaigiantys „objektus“ ir suteikiantys jiems papildomų reikšmių.

Kas? A.Rimkevičiaus stiklo darbų paroda „Objektai“.

Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“ (K.Donelaičio g. 62).

Kada? iki sausio 15 d.