- LRT RADIJO laida „Ar žinai, kad?“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1365 m. Kęstučio sūnus Butautas po nesėkmingo bandymo sukelti perversmą Lietuvoje pabėgo į Vokiečių ordino žemes. Iš ten dvidešimtmetis kunigaikštis persikėlė į Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV dvarą Prahoje, kur ir praleido likusį gyvenimą. Tik iš vėlesnių įvykių sužinome, kad Lietuvoje Butautas paliko ką tik gimusį sūnų Vaidutį.
Šaltiniai praneša, kad 1381 m. dar visai jaunas Vaidutis pasekė tėvo pėdomis ir per Vokiečių ordiną atvyko į imperatoriškąjį Prahos dvarą. Ten buvo pakrikštytas Jono vardu, studijavo Prahos universitete ir priėmė dvasininko šventimus. Vėliau persikėlė į giminaičio Jogailos valdomą Lenkiją, kur tapo Krokuvos ir Sandomiro kanauninku.
Vaidutis išsaugojo asmeninius ryšius su Lietuvos kilmingaisiais. Tai liudija jo ištikimybės priesaika kunigaikščiui Žadvydui, kuris buvo patekęs į Skirgailos nemalonę. Tačiau svarbiausias Jono Vaidučio biografijos įvykis nutiko jau gyvenimo pabaigoje. 1400 m. jo antros eilės dėdė, Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, atnaujino Krokuvos universitetą.
Po metų jo antruoju rektoriumi tapo Jonas Vaidutis. Tačiau dar po metų jis mirė ir buvo iškilmingai palaidotas Krokuvos katedroje. Taip netikėtai lietuvis paliko intelektualinį pėdsaką Krokuvoje, nors šiaip lietuvių jaunuomenė tuo metu dar tik pradėjo studijuoti užsienio universitetuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai16
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...