KINAS

„Aplink pasaulį per 80 dienų“, arba Dvi valandos aplink tą patį stulpą

Prieš penkerius metus nuotykių balaganas „Aplink pasaulį per 80 dienų“ būtų tapęs apvaliu kaip motina žemė kino „hitu“. Tuomet ir Žiulį Verną paaugliai smarkiau skaitė, ir Džekį Čianą su Švarcu dievino, o išvydę kung-fu elementus XIX amžiuje būtų akis su šampūnu prasiplovę. Šiais kino stebuklų laikais viskas visiškai kitaip, neprognozuojama. Geraširdis Čianas vaidina visur, kur tik jį kviečia, geležinis Arnoldas gubernatoriauja, o kung-fu technika grūdama į kas trečią filmą. 110 milijonų dolerių biudžetas nieko nebestebina.

Lygiai taip pat nestebina ir skausmingi kino verslininkams skaičiai – „Aplink pasaulį per 80 dienų“ populiariausiųjų sąraše išsilaikė vos dvidešimt dienų ir surinko vos 30 milijonų dolerių, įvarydami stresą „Disnėjaus“ kino kompanijai, o ponui Čianui pateikdami klausimą: gal metas atsistatydinti iš Holivudo ir sugrįžti į gimtąjį Honkongą, kur kraują švirkščia ne kompiuterinių efektų meistrai, o pūslės su pigiais aliejiniais dažais?..

„Disnėjaus“ strategams taip pat verta pasukioti puodynes ant pečių – ką daryti su žanru „komedija ir nuotykiai visai šeimai“, kuris išgyvena katastrofišką krizę? Esmė ta, kad visi mintinai žino, ką pamatys ekrane, – sterilią, korektišką, pamokančią ir vaikiškais juokeliais išmargintą pramogą su padoriais vizualiaisiais efektais ir aukšto lygio kaskadiniais triukais. O daugiau – nieko. Na, kadangi filmas brangiai atsiėjo, tai jame dar bus daug egzotiškų šalių ir skirtingų tautybių aktorių...

Komanda susirinko išties margaplunksnė. Antraplaniuose vaidmenyse – iš koto verčiantys profesionalai – Džonas Klyzas („Žiurkių lenktynių“ milijonierius), „Oskaro“ laureatė Ketė Beits, komedijų monstrai broliai Vilsonai, „Jackass“ pramuštgalvis Džonis Noksvilis ir linksmumo čiurkšlėmis visus užgožiantis Arnoldas Švarcenegeris. Komandos kapitonas – bukaprotiškų komedijų su Adamu Sandleriu „Vestuvių dainininkas“ bei „Stadiono vaikis“ režisierius Frenkas Koračis. Jo taktika aiški nuo pirmųjų sekundžių – kuo mažiau plepalų, tuo daugiau kelionių, nesąmonių ir muštynių. Arklys, traukinys, laivas, oro balionas ir t.t., ir t.t. „Bonusas“ – rytų kovų žinovas Čianas – Paspartu. Išradimą būtų galima užpatentuoti, tačiau prieš kelerius metus „Muškietininke“ juodojo diržo sugebėjimus pademonstravo D’ Artanjanas...

Nepaisant iki gyvo kaulo nusibodusių nuotykinio kino schemų, „Aplink pasaulį…“ žiūrėdamas jautiesi laisvai, smagiai ir nenuobodžiai. Trys veikėjai papildo vienas kito arsenalą juoko šoviniais, už jų nugarų keičiasi dekoracijos, vietovės, tautos, įvykiai mindo kulnus kitiems įvykiams, veiksmas sukasi kaip karuselė. Jei pokštas nevykęs, o triukai šimtą kartų matyti, pagalvoti apie tai nėra kada, nes tau iš karto siūloma naujų emocijų dozė. Dar nesukramtęs jos, esi akinamas vėl nauju spalvingumu. Indijos šeichai, Laisvės statula, lynai, Čiano kojos, niekšų veidai... Toks sulėtintas reklaminis filmukas, kur Koperfildas iš skrybelės traukia triukų virvę... Turkija, Amerika, Kinija, Prancūzija... Atskiras šou, atskiras pasirodymas, atskiras numeris, atskiras koncertas. Todėl filmas baisiai suskeldėjęs, ir sunku jį „surinkti“.

Toje mozaikoje dialogų išvis gali nebūti, žiūrėtum it Čarlio Čaplino nebylųjį kiną, ir galva neskaudėtų. O dabar truputį suduria, kai bene pirmą sykį Čiano muštynėse su žiūronais neįžiūri kažko netikėto ir stulbinančio. Muštynės kaip muštynės. Džekis moka daugiau... Paseno ar prodiuseriai neleido? Visiems nuo to tik blogiau, – kritikai baigia susitarti, kad tai prasčiausia Verno romano ekranizacija. 1956-ųjų kino versija pelnė „Oskarą“, o 1989-ųjų mini serialas su Pirsu Brosnanu turėjo aukštus reitingus. Na, o naujasis variantas... Filas Fogas įrodo, kad pasaulį įmanoma apkeliauti per 80 dienų, o kino kūrėjai vaikšto aplink tą patį stulpą dvi valandas. Filui pasisekė. Filmui – ne...