Apie „Trijų“ kelionę per Vokietiją

Keliaudami su trimis J. K. Džeromo personažais „valtimi“, skaitytojai, neabejoju, patyrė daug smagių akimirkų, stebėdami, kaip trys sąmojingi Londono inteligentai plūkiasi komiškose situacijose. Romanu „Trise valtyje (neskaitant šuns)“ J. K. Džeromas galutinai užsitikrino sau vietą anglų literatūros elito sluoksniuose ir, metęs visokio pobūdžio darbus, galėjo tik rašyti.

J. K. Džeromo „Trise dviračiais“ – prieš tai minėto romano tęsinys. Šį kartą jau gerai pažįstami veikėjai jaučiasi užsisėdėję ir nori „visiškos permainos“. Ilgai svarstę ir ginčijęsi, jie galų gale nusprendžia leistis į kelionę, kurios metu galėtų „lavinti protus“.

Skaitytojas, pasiryžęs drauge su trimis bičiuliais leistis į šią kelionę po Vokietiją, tikrai gali tikėtis „privalomo lavinimosi“, kadangi knygoje pateikiama daug informacijos apie vokiečių gyvenimo būdą, tradicijas ir papročius, švietimo sistemą, policijos vaidmenį ir studentiško gyvenimo privalumus, šunų laisves, kvailai parengtas pašnekesių knygeles užsieniečiams, apie Vokietijos gamtovaizdį ir pan. Įmanoma tikėtis, kad veikėjai tam tikra prasme gavo tai, ko geidė, nors šį kartą J. K. Džeromas gana fragmentiškai „atpasakoja“ bičiulių kelionę – didesniąją knygos dalį sudaro jau minėtieji aprašymai, pastebėjimai ir apibendrinimai... Tokiu būdu neskaičiusiems romano „Trise valtimi“ šio romano personažai atrodys kiek statiški, vienaplaniai ir tam tikra prasme epizodiniai. Iš tikrųjų pagrindinė knygos veikėja – Vokietija. Tuo tarpu trys bičiuliai – ir ją reginčios „akys“, ir nesusipratimų išdavas patiriantys „kailiai“... Romane „deklaruojama“ vokiška tvarkos samprata nuolat grumiasi su britų humoru...

Pasiųsdamas per Vokietiją vieną gana inteligentišką britą, leisdamas jam įvairiose situacijose išgyventi vis naujas patirtis, J. K. Džeromas tikriausiai būtų sukūręs spalvingą ir įdomų personažą bei išvengęs tokio pobūdžio kaltinimų, kad „Trise dviračiais“ – tik pirmojo (sėkmingojo) romano nevykęs tęsinys, „išreikalautas“ finansinės naudos ieškančių leidėjų...

Tokios Vokietijos, kurią aprašė J. K. Džeromas, jau nėra – bent jau eilinis „užsienietis turistas“ joje jaučiasi kur kas laisviau, nei autoriaus aprašomais laikais. Pats autorius romane užfiksavo, kad Vokietija keičiasi ir keičia ją ne kas kitas, o moteris: „Jeigu kas ir pakeis vokiečio būdą, tai tik vokietė. Ji pati sparčiai keičiasi – kaip mes sakome, žengia į priekį....>...vokietis nepaprastai sentimentalus ir lengvai paveikiamas savo moters“ (P.236-237).

Beje, ką tik (beveik kartu su „Trise dviračiais“) lietuviškai išleista dar viena J. K. Džeromo knyga „Kaip mes rašėme romaną“ – šįkart skaitytojas turi garbės pasyviai „komunikuoti“ su keturiais anglų džentelmenais.