Apdovanoti ryškiausi Lietuvos muzikologai

„Lietuvoje iki šiol muzikologai ateina iš muzikų, tačiau norint užsiimti šia profesija (ar pašaukimu – neišmatuosi), būti vien muzikos žinovu nepakanka. Prisėdęs prie darbo stalo puslapių, turi tapti rašytoju, užlipęs scenon – aktoriumi... Yra muzikologų, kuriuos pavadinčiau muzikinio gyvenimo režisieriais. Anksčiau tarp lietuvių kompozitorių buvo populiaru rašyti poeziją ar kurti dailės darbus, tačiau turime ir tapančių muzikologių, ir literatūriniais talentais garsėjančių muzikologų. Noriu palinkėti sėkmės visiems šių metų laureatams jų ateities darbuose – ir kartu neatitrūkti nuo visų mūsų tapatybės pagrindo, mūsų namų – muzikos pasaulio.“ – iškilmėje kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė, muzikologė Rūta Stanevičiūtė.

Po keletą mėnesių trukusio komisijos darbo nutarta premijuoti trijų muzikologų monografijas, ilgamečiais tyrimais atvėrusias ryškų įspaudą Lietuvos kultūroje palikusių asmenybių portretus.

Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei ir vargonininkei Eglei Šeduikytei-Korienei už istorinius lietuvių diasporos tyrinėjimus monografijoje „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020). „Be vaikiškų šampano purslų, be patoso, be prakilnių ditirambų... Tai rimta studija, leidžianti nupūsti praeities dulkes nuo primirštų (o gal kai kam ir nepažintų) istorijos puslapių.“ – laudacijoje laureatei rašė choro dirigentas Linas Balandis.

Eglė Korienė. / Tereko nuotr.

Onos Narbutienės premija įteikta pianistui, vargonininkui, muzikologui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Leonidui Melnikui už asmenybės, aplinkos ir laikmečio paveikslą dvitomyje „Maestro Saulius Sondeckis“ (R. Paknio leidykla, 2020/2021). Laureatą sveikino altinininkas Gediminas Dačinskas: „Knyga tarsi panardina mus į praėjusio laikmečio dvasią, įtraukia į andainykštį muzikinės kultūros vyksmą kaip aktyvius ir emocingai reaguojančius dalyvius. Ir visa tai todėl, kad autorius prabyla į mus paprasta, takia, bet kartu labai pagaulia muzikantiška maniera.“

Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) premija atiteko muzikologei, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorei Kamilei Rupeikaitei už kūrėjo ir kūrybos atodangas monografijoje „Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020). Pasak laudacijos autorės kompozitorės Zitos Bružaitės, „Pasakojimai, nutikimai, skirtingi muzikos kūrinių emociniai tūriai pasitinkant premjeras ir jų atgarsius Kamilės Rupeikaitės monografijoje vietomis išnyra lyg storytelling‘as, kuris ateityje greičiausiai glausis prie kompozitoriaus atliekamų opusų.“

Kamilė Rupeikaitė. / Tereko nuotr.

Pirmąsyk prie geriausių muzikologų darbų apdovanojimų prisijungė LKS už reikšmingiausius pastarojo laiko kūrybinius darbus nacionalinės profesionaliosios muzikos baruose, už naujovių paieškas bei savitą Lietuvos muzikos tradicijų įprasminimą teikiama M. K. Čiurlionio premija. LKS tarybos sprendimu ji šiemet atiteko kompozitoriui, muzikologui Rimantui Janeliauskui už naują Čiurlionio muzikos ir muzikologijos naratyvo plėtotę. Diplomą laureatui įteikęs LKS pirmininkas Mykolas Natalevičius konstatavo, jog laureato žvilgsnis įkvėpė ne vieną kompozitorių kartą: „Kaip muzikos komponavimas gali būti kūrybiškas, taip ir muzikos tyrinėjimas. Muzikos refleksija žengia pirmyn, ir Rimanto Janeliausko Čiurlionio bei kitų kompozitorių muzikos refleksijos yra unikalios įvairių muzikos aspektų sinteze ir kompoziciniu požiūriu į muzikos analizę.“

Be minėtų apdovanojimų, buvo įteiktos premijos „Apie muziką“, skirtos paskatinti pradedančiuosius muzikos publicistikos ir kritikos autorius. I vieta atiteko Gajai Klišytei, II – Kotrynai Lukšytei, III pasidalijo Beata Juchnevič ir Domantas Pūras. Pasak juos sveikinusios muzikologės Beatos Baublinskienės, „Kiekvienas muzikos publicistikos žanras yra svarbus ir reikalauja meistrystės, tačiau recenzijos rašymas yra bene reikliausias. Čia būtina suformuluoti savo poziciją vertinamo reiškinio atžvilgiu ir ją argumentuoti. Be to, reikia ir tam tikros drąsos viešai išsakyti savo nuomonę, kitaip tariant, drąsos galbūt ir suklysti.“

Ryškiausių muzikologų darbų konkursą nuo 2004 m. organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, nuo 2015 m. teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas. 2020 m. muzikologų darbus vertino Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos inicijuota dešimties ekspertų komisija: kompozitoriai Zita Bružaitė ir Andrius Maslekovas, muzikos atlikėjai – Linas Balandis, Gediminas Dačinskas, Rafailas Karpis, istorikas Aurimas Švedas, etnomuzikologė Aušra Žičkienė, muzikologės Lina Navickaitė-Martinelli, Danutė Petrauskaitė ir komisijos pirmininkė Rūta Stanevičiūtė.