Aktorius nepamiršo pirmojo vaidmens

Artėja amžiaus vidurvasaris dar vienam režisieriaus P.Gaidžio mokiniui – aktoriui V.Klimui.

Virpėjo kojos nuo jaudulio

Tais laikais, kai Klaipėdos dramos teatre buvo vaidinamas vienas legendinių režisieriaus Povilo Gaidžio pastatymų – Justino Marcinkevičius „Mažvydas” – į spektaklį, kaip teatre sakoma, buvo „įvesti“ trys nauji atlikėjai, trys P.Gaidžio tuometinės pirmosios aktorių laidos antrakursiai. Vienas jų buvo Valentinas Klimas.

Tiesą sakant, anuo metu Valentinas jau vaidino masinėse Žemaitės „Marčios” ir M.Tveno „Princo ir elgetos” spektaklių scenose, tačiau alebardą laikančio kareivio vaidmuo „Mažvyde” Valentinui, ko gero, istorinis. Pirmas vaidmuo garsiajame mokytojo spektaklyje. Valentinas iki šiol pamena, kaip kojos virpėjo, ir toji alebarda buvo kaip ramstis nuo jaudulio. Neužmirštamo nebyliojo kareivio su alebarda vaidmens atlikėjui aktoriui V.Klimui – jau amžiaus vidurvasaris, kovo 4-ąją sukaks 50 metų.

Startavo su pirmąja laida

Vilniuje gimęs ir augęs, aukštuosius vaidybos mokslus Valentinas krimto ne sostinėje. 1976 metais dauguma svajojusių tapti aktoriais lėkė į uostamiestį. Tuometiniuose Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose Dramos teatro vyriausiasis režisierius P.Gaidys rinko pirmąją teatrui aktorių laidą. Valentinas buvo tarp tų laimingųjų, kurie įstojo, o po studijų 1980-aisiais buvo priimti į teatrą.

Įsiveržė jie į sceną įspūdingais P.Gaidžio režisuotais diplominiais laidos spektakliais: A.Arbuzovo „Neatsargūs žaidimai” ir V.Šekspyro „Du veroniečiai”. Jaunatviško maksimalizmo kupinas Valentino herojus Protėjas Šekspyro komedijoje buvo startinis į sudėtingų šekspyrinių herojų pasaulį.

Amplua – klasikinė dramaturgija

Visoje aktoriaus kūrybinėje biografijoje ypatingą vietą kaip tik ir užima klasikinės dramaturgijos pastatymuose sukurti vaidmenys. Tarp jų – Kurčiajevas (A.Ostrovskio „Išminčiai, arba Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo”), Semionas (M.Gorkio „Vasa Železnova”), Kristianas (E.Rostano „Sirano de Beržerakas”), Keleris (V.Krėvės „Skirgaila”), Noidas (A.Strindbergo „Tėvas”), Basanijus (V.Šekspyro „Venecijos pirklys”), Mortimeras (F.Šilerio „Marija Stiuart”), Don Pedras (V.Šekspyro „Daug triukšmo dėl nieko”), Kirilas Glagoljevas (A.Čechovo „Nebaigta pjesė”), Osvaldas (V.Šekspyro „Karalius Lyras”) ir kt.

Tarp ryškiausių klasikinio repertuaro aktoriaus vaidmenų yra įstabiai sukurtų ir šiuolaikinių personažų – Nikas (E.Olbio „Kas bijo Virdžinijos Vulf?”), Jezepovas (V.Merežkos „Nakties žaidimai”), Džeris (H.Pinterio „Išdavystė”), Algis (A.Juozaičio „Paveikslas lange”), Brandmajoras (E.Jonesko „Plikagalvė dainininkė”), Džekas (E.Olbio „Viskas sode”), Andrė Buvilis (N.Saimono „Banketas”) ir kitų.

Dabartiniu metu galima pamatyti ir naujausią aktoriaus personažą – Robertą M.Carr dramoje „Mėja”. Valentinas yra sukūręs vaidmenų ir užsienio teatruose, vaidinęs Latvijoje, Rygos A.Upyčio valstybiniame dramos teatre ir tarptautiniame Baltijos šalių projekte Švedijoje, Stokholmo karališkajame teatre „Riksteatern”.

Tėvelių pėdomis nepasuko

Aktoriaus kūrybos braižas subtilus, akvareliškas, teatro kritikos teigimu, aristokratiškas. Jis neforsuoja vaidmens, nesiekia populiarumo efektinga vaidyba. Jo personažai neretai suteikia spektakliui netikėtų atspalvių, kelia susižavėjimą.

Valentinas ne tik savito talento scenos menininkas. Jis puikus organizatorius, nemaža metų Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, kelerius metus – ir teatro vadybininkas. O svarbiausia – jau suaugusios dukters tėtis. Valentino ir jo gyvenimo bendražygės aktorės Nelės Savičenko dukra Gabrielė tėvelių pėdomis nepasuko, ji baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslus.