Dauguma - 80 proc. - Kultūros vertybių registre esančių dvarų yra blogos būklės ir nyksta, jiems sutvarkyti reikėtų apie 3 mlrd. litų, nustatė Valstybės kontrolė.

Ji atliko auditą, kaip 2005–2013 metais organizuotas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas. Auditoriai teigia atskleidę nemažai trūkumų saugant Lietuvos dvarus.

„Dar neišspręstos dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apskaitos, finansavimo, pagalbos jų valdytojams problemos. Todėl dažnai neaišku, kuriuos objektus, kodėl ir kaip valstybė saugo. Be to, parengti ne visi paveldo objektų apsaugos dokumentai, o tvarkant tuos, kuriems šie dokumentai parengti, ne visada laikomasi paveldosaugos reikalavimų. Apie 80 proc. Kultūros vertybių registre esančių dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų yra blogos fizinės būklės ir nyksta“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

2012 metų pabaigoje Kultūros vertybių registre buvo 554 dvarai, iš jų 135 paskelbti saugomais.

Atliekant auditą paaiškėjo, kad dabartiniame Kultūros vertybių registre esančių dvarų statusas ir nustatyti apsaugos tikslai ne visada atitinka jų tikrąją vertę, nes iš senojo registro jie buvo perkelti neatlikus vertinimo. Be to, moksliniai tyrimai atlikti ir vertingosios savybės nustatytos mažai daliai nekilnojamųjų objektų, todėl jų apskaita yra netiksli bei neinformatyvi, ne visada aišku, kurias vertybes reikėtų siekti išsaugoti prioriteto tvarka.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, moksliniai tyrimai neatlikti 349-ių iš 554-ių registre esančių dvarų.

Auditorių teigimu, pasitaiko, kad saugomi abejotinos vertės, sunykę objektai, jiems skiriami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos galima būtų skirti vertingų objektų apžiūrai.

„Dvarų nekilnojamasis kultūros paveldas finansuojamas neturint aiškių prioritetų, lėšos dažniausiai skiriamos dvarų avaringos būklės pašalinimo ir būtiniems tvarkybos darbams. Toliau neskiriant finansavimo netvarkomi dvarai nyksta“, - rašoma Valstybės kontrolės tyrime.

Auditoriai paskaičiavo, kad sutvarkyti visiems dvarams reikėtų apie 3 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad vidutinei dvaro sodybai restauruoti ir atkurti reikia apie 8 mln. litų, vidutinio dydžio dvaro parkui atkurti - apie 5 mln. litų.

2003–2013 metais įvairios valstybės institucijos dvarams tvarkyti skyrė apie 347 mln. litų iš valstybės, savivaldybių biudžetų bei Europos Sąjungos fondų.

Be to, auditas atskleidė, kad registruose pateikiami ne visi duomenys apie saugotinus objektus, taikomus reikalavimus. Pavyzdžiui, buvusio Ringuvėnų dvaro teritorijoje Šiaulių rajone be paveldosaugininkų leidimo rekonstruotas buvęs gyvenamasis namas, o buvusio tvarto vietoje pradėta montuoti metalinio karkaso konstrukcija. Šiaulių rajono savivaldybė paaiškino, kad leidimas statybai su Kultūros paveldo departamentu nederintas, nes Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nebuvo įrašo, kad tai kultūros vertybės teritorija.

Valstybės auditoriai nustatė ir keletą atvejų, kai Kultūros paveldo departamento darbuotojai išdavė statybos leidimus paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektu eksponavimu ar tvarkymu. Taip nutiko Kaune, kai Aukštosios Fredos dvaro sodyboje leista statyti gyvenamuosius namus.

Auditoriai taip pat išsiaiškino, kad paveldosaugininkai ne visada imasi priemonių, jog dvarų valdytojai juos prižiūrėtų, restauruotų. Štai Molėtų rajone esančios Martyniškių dvaro sodybos šeimininkai - savivaldybė ir privatus asmuo - nesirūpina savo turtu, jo netvarko, todėl pastatas nyksta. Tuo metu Utenos paveldosaugininkai valdytojams netaikė jokių sankcijų, kol dvaras visai sugriuvo ir buvo panaikinta jo teisinė apsauga. Dūkšto dvaro sodyboje tvarkomas tik vienas pastatas - dvaro rūmai, o likę trys ūkiniai pastatai baigia sunykti. Pernai įgriuvo vieno jų stogas, bet dėl padarytos žalos atlyginimo į teismą nesikreipta.

Valstybės kontrolės tyrime rašoma, kad apie 74 proc. dvarų yra nevientisos teritorijos, turi kelis valdytojus, todėl sunku priimti bendrus sprendimus dėl tvarkybos darbų. 82 proc. šių objektų nėra parengti apsaugos reglamentai, kuriuose būtų nurodyta, ką ir kaip reikėtų išsaugoti, nereglamentuotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų būklės kaitos vertinimas, todėl negalima laiku nustatyti pažeidimų ir imtis prevencinių priemonių.

Auditoriai siūlo surinkti duomenis apie mažareikšmius ir sunykusius dvarus, įvertinti juos ir, jeigu reikia, panaikinti jų teisinę apsaugą, patikslinti Kultūros vertybių registrą. Taip būtų sudarytos sąlygos efektyviau panaudoti Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių žmogiškuosius bei materialinius išteklius, nes nereikėtų stebėti mažareikšmių objektų, skiriant dėmesį vertingesniems.