- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas antradienį pradėjo svarstyti dviejų rezoliucijų projektus, kuriuose smerkiamas šį savaitgalį Nacionaliniame dramos teatre ketinamas rodyti italo režisieriaus spektaklis ir raginama jį boikotuoti arba nutraukti.
Kadangi abiem projektais smerkiamas spektaklis, nutarta juos sujungti ir parlamentui pateikti vieną dokumentą. Tai padarys speciali redakcinė komisija.Rezoliucijų projektus pateikė Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Jie abu smerkia ketinimus rodyti spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, nes jis esą įžeidžia krikščionis ir pažeidžia Lietuvos Konstituciją.V.Aleknaitė-Abramikienė siūlo visuomenei boikotuoti šį spektaklį, V. Žiemelis norėtų rezoliucija pareikalauti, kad Vyriausybė nutrauktų jo rodymą.
„Tokio spektaklio negalima nesustabdyti“, - tvirtino V. Žiemelis. V. Aleknaitė-Abramikienė savo ruožtu teigė, kad minėtas spektaklis jau sulaukė nepritarimo Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje.
„Apie šį spektaklį neigiamai rašė net Anglijos kraštutinių kairiųjų laikraštis “Guardian„, galima sakyti, Anglijos komunistuojantys žurnalistai pasisakė prieš, ne todėl, kad jie garbintų Jėzaus atvaizdą savo kambarėliuose, o todėl, kad jie įžvelgė čia religijos laisvės pažeidimą ir žmonių skaldymą, - tvirtino parlamentarė. - Prieš šį spektaklį protestavo žmonės Prancūzijoje. Kodėl? Todėl kad maži vaikai, mokyklinukai į šį spektaklį atėjo nešini kuprinukėmis, kuriose buvo mėšlas. Ir tie vaikai mėtė nieko nesuprasdami į Jėzaus portretą išmatas. Kas tai, ponai? Galiu atsakyti - tai kultūrinė pedofilija.“Konservatorė teigė, kad atsakomybę už spektaklio rodymą ir galimus to padarinius turės prisiimti Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Anot V. Aleknaitės-Abramikienės, gali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad „laisvės reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“.
„Ponai menininkai, jeigu jūsų kultūros ministras yra toks laisvamaniškas žmogus, tai gal pabandykite atlikti tokį performansą - pietaujančiam kultūros ministrui prišlapinkite į lėkštę ir pasakykite, kad tai jūsų meninė saviraiška ir pažiūrėsime, ar jam tai patiks“, - iš Seimo tribūnos siūlė politikė.„Kreipiuosi į visus Europos barbarus: modernieji XXI amžiaus barbarai, šalin rankas nuo Jėzaus paveikslo!“ - sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
„Ar buvusi subtili menininkė yra įsigilinusi į spektaklio siužetą, kuriame pasakoja apie mirštantį žmogų, o tai reiškia irstantį kūną, kuris jau nekontroliuoja savo funkcijų. Mirtis, irimas, išmatos ir tikėjimas yra gyvenimo priešybės, o kaip aš suprantu, elegantiška ponia to priimti negali“, - rezoliucijos projektą kritikavo socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Ji priminė, kad Lietuva yra demokratinė respublika, ir joje menas nėra cenzūruojamas, kaip Stalino, Hitlerio ar L. Brežnevo laikais.
„Demokratinė Lietuva pripažįsta laisvo kūrėjo minčių raišką ir kūrėjo interpretacijų laisvę, menininkas raiškos formomis turi teisę šokiruoti žiūrovą, kaip tai daroma absurdo teatre, kad žiūrovas prabustų ir vaduotųsi iš dogmų, kaustančių jo smegenis. Menas negali būti vertinamas iš moralės pozicijų, nes menas nėra moralės sfera, menas yra estetikos sritis ir tikrai ne politikos sfera ir policinių režimų dalis“, - kalbėjo socialdemokratė.Ji pareiškė, kad italų režisieriaus spektaklio uždraudimas gali sukelti tarptautinį skandalą.
„Jei pritarsite minėtoms rezoliucijoms, įeisite į Lietuvos parlamentinę istoriją kaip religinio fundamentalizmo atstovai. Klūpokite prie religinių simbolių savo namuose ir bažnyčioje, tačiau jūs neturite jokios teisės diktuoti visuomenei arba drausti visuomenei, kuri sudaryta ir iš netikinčių žmonių, pažinti meno įvairovę ir įvairias meninės raiškos formas“, - teigė M.A.Pavilionienė.
Liberalas Laimontas Dinius pabrėžė, kad beveik visi, kalbantieji ir smerkiantieji spektaklį, nėra jo matę. Jis ironizavo, kad turbūt Seimas neturi daugiau, ką veikti, jeigu imasi aptarinėti spektaklius.„Suprantantieji supras, tikri krikščionys, jeigu jie tiki į Tą, išklausys jo pasakytus žodžius, kad reikėtų pasimelsti ir atleisti tiems, kurie nežino, ką daro, na, o fariziejai priims rezoliuciją“, - tvirtino liberalas.
Savaitgalį Vilniuje, kaip festivalio „Sirenos“ programos dalis, planuojama rodyti režisieriaus Romeo Castellucci spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“.
Spektaklio kritikai teigia, kad jis įžeidžia katalikų jausmus, nes esą per jį į Jėzaus atvaizdą mėtomos išmatos.Spektaklio reklama sulaukė ir Katalikų bažnyčios protestų. Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis atkreipė dėmesį, kad tarptautinis teatro festivalis pristatomas renesansiniu „Salvator mundi“ (Pasaulio Išganytojo) paveikslu, ir šis plakatas išskiria iš dvylikos festivalio pasirodymų būtent tą, kurį tiek režisierius, tiek rengėjai pristato kaip „ spektaklį - šventvagystę“.
„Tokie kraštutiniai mėginimai bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį aukoja žmogišką padorumą ir įžeidžia daug žmonių; jų nesustabdo nė tai, kad šiuo metu pasaulis diskutuoja apie tragiškus padarinius provokacijų, kuriomis kėsintasi į tikinčiųjų jausmus“, - teigia arkivyskupas.Kreipdamasis į tikinčiuosius jis pareiškė, kad sąmoningi katalikai turi „pareigą prieštarauti, kai mums brangus Švenčiausiojo Viešpaties Veido atvaizdas bei kiti religiniai ženklai yra sąmoningai niekinami“.
Tuo metu kultūros ministras Arūnas Gelūnas atmeta raginimus cenzūruoti italų režisieriaus spektaklį. Anot jo, smurtas ir draudimai labiau būdingi nedemokratiniams režimams.
„Nesu matęs spektaklio, bet esu skaitęs paties R.Castellucci interviu, kur jis aiškina apie šį spektaklį. Mano nuomone, jis gal šokiruoja ekspresyviomis meninėmis priemonėmis, kurios jau nuo dadaizmo beveik 100 metų naudojamos šokiruoti publiką. Neturėtume lengvai pasiduoti tai provokacijai, griebtis kokių nors isteriškų metodų. Manau, kad tas spektaklis labiau apie daug ką kita negu kad norą pažeminti tikinčiuosius“, - pirmadienį BNS sakė kultūros ministras.
Festivalio „Sirenos“ interneto svetainėje rašoma, kad „Jėzus – kaip simbolis, ikona, provokacija mąstyti apie žmogaus būseną – italų teatro ir vizualiųjų menų kūrėjo Romeo Castellucci spektaklyje padeda atskleisti šių laikų Golgotos įvaizdį“.
„Sūnus rūpinasi ligotu tėvu. Prabangi aplinka, baltas interjeras neapsaugo nuo išmatų, kurių negali sulaikyti sergantis vyras. Kurtinančios muzikos čaižomas dideliame paveiksle pavaizduotas Jėzaus veidas kone atgyja“, - rašo organizatoriai.Statistikos departamento duomenimis, Romos katalikais Lietuvoje save laiko 77 proc. gyventojų, stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažįsta 4 proc. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskiria 6 proc. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
Užgęso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną1
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...