- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse iki spalio per kelias minutes bus galima pamatyti senovinį duonos kelią nuo grūdo iki stalo.
„Lietuvoje siaučia duonos virusas – daug kas ėmė ją kepti ir labiau vertinti“, – sakė parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ rengėja etnologė Janina Samulionytė, paklausta, kodėl sumanyta rengti tokią parodą.
„Prieš įeidami būtinai paimkite po duonos gabalėlį ir pasidažykite į druską“, – parodos atidarymo dalyvius su šypsena instruktavo J.Samulionytė ir vaikštinėdama po ekspozicijų erdves vardijo vieną už kitą įdomesnius faktus apie duoną.
Pasirodo, ruginę duoną lietuviai valgo jau 2000 m. Per tą laiką šio gaminio receptas ne itin pasikeitė. Anksčiau tešla būdavo maišoma su šiltu vandeniu, druskos nedėta, kiek vėliau imta kepti plikytą duoną, pradėta berti druskos. Sunkiai dirbantis vyras per dieną vidutiniškai suvalgydavo 1–1,5 kg duonos ir daug sriubos.
Rodydama žemėlapius J.Samulionytė pasakojo, kad Lietuvoje visais laikais kepta daugiausia ruginė duona, nes mūsų šalies žemėje geriausiai derėjo ir dera būtent žiemkenčiai: jie nebijo šalčių ir pakanka lietuviškos saulės.
Etnologė stabtelėjo prie eksponuojamų XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankių.
„Ar žinot, kas yra litovkos?“ – pasiteiravo specialistė. Taip vadintais lietuviškais dalgiais javai XIX a. pabaigoje būdavo pjaunami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje. Vilniuje tuomet veikęs fabrikas dalgius, pagamintus iš labai kokybiško švediško metalo, tiekė visai imperijai. Per metus, anot J.Samulionytės, fabrike per metus būdavo pagaminama apie 3 mln. šių įrankių.
Prie kitų eksponatų J.Samulionytė prašė susirinkusiųjų pasukti galvą, kokia grūdų maišuose įaustų skirtingų spalvų ir raštų reikšmė. Atsakymas buvo netikėtas: pagal juos malūne valstiečiai atskirdavo savo miltus.
Su rugiais ir duona būdavo susijusios beveik visos svarbios lietuvio gyvenimo akimirkos. Mergina galėdavo tekėti tik tuomet, kai mokėdavo iškepti duoną. Populiarus buvo prietaras, kad reikia suvalgyti 99 kampelius, tada mergina gaus vyrą.
Šeimose augdavo daug vaikų, visi gyvendavo labai susispaudę, todėl tėvai, norėdami privatumo, burkuoti eidavo į rugius. Iš rugių gamindavo ir švenčių atributą – ruginukę.
Parodoje taip pat eksponuojami duonos kepimo indai, įrankiai, sėjos, rugiapjūtės, duonos valgymo tradicijos bei jų ypatumai Lietuvos etnografiniuose regionuose.
Ši paroda du mėnesius buvo demonstruota Sankt Peterburgo duonos muziejuje Rusijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas2
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...