- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į uostamiesčio sceną grįžtanti G.Verdi’o opera „Rigoletas“ šiuosyk skambės originalo – italų – kalba ir tai bus ne spektaklis, o koncertinis atlikimas.
Koncertinis atlikimas – grynuolis
„Rigolete“ dainuos garsiausias mūsų dienų Lietuvos baritonas Vytautas Juozapaitis (Rigoletas), svečias iš Latvijos nacionalinės operos Viesturas Jansonas (Hercogas), Tadas Girininkas (Sparafučilė), teatro solistės Rita Petrauskaite (Džilda), Dalia Kužmarskyte (Madalena) ir kiti artistai. Diriguos Latvijos nacionalinės operos dirigentas Normundas Vaicis.
Anot N.Vaicio, koncertinis operos atlikimas – žanro grynuolis. Tai nemenkas iššūkis visiems pasirodymo dalyviams: solistams, chorui, orkestrui, dirigentui, nes dėmesys turi būti sutelktas tik į muziką. Latvijos nacionalinėje operoje dirigavęs „Rigoletą“ N.Vaicis Klaipėdos muzikinio teatro kvietimą būtent koncertiniam atlikimui priima kaip likimo dovaną.
„Jau gal 50 metų visuose pasaulio teatruose statant operą svarbiausias asmuo yra režisierius, kuris pateikia savo vizualiąją interpretaciją, o muzikinė neretai nukenčia. Jis turi teisę klasikinę operą įvilkti į modernų rūbą, kupiūruoti partitūrą. O koncertinis atlikimas grąžina laisvę dirigentui. Kaip dabar – už mano nugaros nėra nei režisieriaus, nei scenografo, aš pats, padedamas artistų, kuriu muzikinę režisūrą ir stengiuosi parodyti tokius personažus, kokius juos savo muzika sukūrė pats G.Verdi’s. Be jokių kupiūrų! O „Rigoleto“ muzika – dieviška, libretas – genialus“, – entuziastingai kalbėjo dirigentas, labiau vertinantis koncertinį operos atlikimą, nei spektaklį.
Ne be reikalo Rygoje N.Vaicis vadinamas muzikos režisieriumi. Neseniai kita G.Verdi’o opera „Otelas“, kurios koncertinį atlikimą publikai ten pateikė šis dirigentas, buvo labai palankiai sutikta ir gerai įvertinta kritikų.
Unikali operos žanre
„Rigoletas“ – 18-oji G.Verdi’o opera, parašyta pagal V.Hugo dramą „Karalius linksminasi“. Libretą sukūrė ilgametis kompozitoriaus bendražygis F.Piave.
Kompozitorius „Rigoleto“ libretą laikė geriausiu iš visų jo operų. Viename savo laiške G. Verdi’s (1853 m.) rašė: „Mano nuomone, teatriniu požiūriu stipriausias iš visų siužetų, pagal kuriuos kūriau muziką, yra „Rigoletas“. Čia yra baisių įvykių, ryškių kontrastų, temperamentų, patetikos. Visos peripetijos kyla iš lengvabūdės, nesuvaldomos Hercogo asmenybės – iš čia Rigoleto baimės, Džildos aistra ir t.t.“.
Operos partitūra buvo sukurta per stebėtinai trumpą laiką – 40 dienų. Premjera įvyko 1851 m. Venecijoje ir sulaukė didžiulio pasisekimo.
„Rigoletas“ laikomas unikalia opera ne vien tarp kitų kompozitoriaus šedevrų, bet ir operos žanro kontekste. Su didžiule jėga ir tragizmu operoje įkūnytas kenčiančio ir pažeminto rūmų juokdario Rigoleto personažas. Dainuoti Rigoletą – kiekvieno baritono svajonė, kaip ir Džildos partiją – soprano svajonė. O populiarioji Hercogo dainelė „Širdys mergelių...“ turi net unikalią istoriją. Prieš premjerą kompozitorius nerimavo, kad dainelė per anksti netaptų populiari, todėl iki paskutinės repeticijos slėpė ją nuo trupės.
Įamžino plokštelė ir filmas
Prieš šešerius metus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Rigoletą“ pastatė režisierius Raimondas Banionis. Veikalas buvo atliekamas lietuvių kalba. Šio sezono pabaigai planuojama atnaujinti pastatymą.
2005 m. dabartinės teatro vadovės kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės iniciatyva drauge su Lietuvos muzikų sąjunga išleista „Rigoleto“ kompaktinė plokštelė, o kiek vėliau, 2007 m., pagal tą patį garso takelį Nidoje ir Juodkrantėje nufilmuotas filmas – pirmasis ir kol kas vis dar vienintelis muzikinis filmas-opera (režisierius R.Banionis) nepriklausomybės metais.
„Rigoletas“ – antrasis sėkmę atnešęs jaunai Valstybės operos trupei pastatymas 1921 m. Anuomet spektaklio žvaigždėmis tapo unikalioji pora – tenoras Kipras Petrauskas (Hercogas) ir baritonas Antanas Sodeika (Rigoletas). Šiemet gruodžio 31 d. minėsime 90-ąjį lietuvių profesinės operos gimtadienį. Šiai sukakčiai ir skiriamas klaipėdiečių „Rigoletas“.
Prieš koncertinį operos atlikimą – šeštadienį 17.15 val. 2-ojo aukšto fojė teatro vadovė A.Žigaitytė-Nekrošienė plačiau papasakos apie genialiųjį G.Verdi’o „Rigoletą“.
Koncertinis šios operos atlikimas Klaipėdos muzikiniame teatre skambės šeštadienį 18.30 val. Bilietai – nuo 22 iki 62 Lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...