Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaromos dvi intriguojančios šiuolaikinės tapybos parodos – iš Berlyno ir Vilniaus.

Tarp naujosios abstrakcijos...

Berlyno galerija „Werkstattgalerie” Klaipėdoje pristatys projektą „Tarp naujosios abstrakcijos ir naujojo konkretumo“, kuriame dalyvauja 12 menininkų iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos ir JAV. Tai Mary Bauermeister, Clementas Borderie, Jaanas Elkenas, Roni’s Feldmanas, Danielė Hourde, Pascualis Jordanas, Friedrichas Lippe, Salome, Victoras Erlingas, Ingeborga zu Schleswig-Holstein, Rudolfas zur Lippe.

Ši kuratoriaus P.Jordano surinkta paroda sukuria daug nuorodų į meno istorijos posūkius, įtakas, refleksijas. Joje matysime menininkų, bendradarbiavusių su A.Warholu, J.Cage’u, J.Beuysu, kompozitoriumi K.Stokhauzenu, filosofu T.W.Adorno, kūrinius, vieno žymiausių „Naujųjų laukinių“ atstovo Salome darbus bei jaunųjų tarptautinės meno scenos atradimus.  

KKKC direktoriaus menotyrininko Igno Kazakevičiaus teigimu, Salome neabejotinai yra pagrindinė atvežtos kolekcijos figūra. Jo 2010 m. kūrinių ciklai pasižymi ypač radikalia spalvos, kompozicinės struktūros vartosena. Pastarojo meto darbuose tapytojas pastebimai keičiasi, pagrindinį dėmesį sutelkdamas išgrynintam potėpiui, kurio dėka jo tapyba iš figūriškai ekspresionistinės tampa abstrakčiai ekspresyvia.

...ir naujojo konkretumo

O štai I. zu Schleswig-Holstein paveiksluose (nuotraukoje) nuolat „išnyra“ dažų proveržiai, ryškios ir peršviečiamos dėmės pasiskirsto visame jos kūrinių plote ir kuria autonomiškas ritmines struktūras. Menininkė bendradarbiavo su A.Warholu, vėliau sėmėsi įkvėpimo ir stengėsi radikalizuoti E.Nolde’s, E.Nay bei W. de Koonig atradimus. Absoliučią priešingybę deklaruoja R. zur Lippe, tapybine kaligrafija protestuodamas prieš žmonių gyvenimo būdo, mąstymo mechaniškumo ir hierarchiškumo principus. Jo drobių ir tapybos objektų įkvėpimo šaltiniu tapo natūralus gestas, „abstraktus“ kūno judesys.

Projekto kuratorius ir vienas iš autorių P.Jordanas siekia pristatyti skirtingas abstrakcijos atmainas, paveiktas konstruktyvizmo (V.Erlingo stendai-devizai), tašizmo, arte povera (C.Boderie instaliacijos iš atmosferos poveikį patyrusios tekstilės ir metalo bei žiedadulkių), konkrečiojo meno. Jas gretina su impulsyviąja, jausmine abstrakcija – romantiška F.Lippe’s judančios kameros tapyba, R.Feldmano opartinėmis monochromijomis. Palaipsniui ekspozicijoje tapybiškumas įgauna materialumą ir net skulptūriškumą D.Hourde 3D koliažuose, P.Jordano pastoziniuose persisluoksniavimuose, dažų masės skilimuose bei sluoksnių atodangose ir estiškuoju Anselmu Kieferiu vadinamo J.Elkeno grafičių abstrakcijose. Efektinga pauze tampa FLUXUS judėjimo pradininkės Vokietijoje M.Bauermeister vizitine kortele virtę konstruktyvaus tašizmo kūriniai.

Gintaro Palemono Janonio  remiksai

O lietuvių kuratorių I.Kazakevičiaus ir Vido Poškaus bei vilniečio tapytojo Gintaro Palemono Janonio  bendras projektas „Palemonas remix“ kvestionuoja dabartinę lietuviškos tapybos situaciją.

Kuratorinis meno projektas grindžiamas glaudžiu menininko ir kuratoriaus bendradarbiavimu, kuomet nauji projekto parodos kūriniai yra sukuriami pagal kuratorių pasiūlytą metodiką. Pasirinkta remiksavimo strategija atskleidžia ir paties menininko potencialą, kuris žiūrovui, kritikui, net pačiam autoriui neretai yra nežinomas, ir teigia kitokį požiūrį į pakankamai gerai žinomą reiškinį – lietuviškąją  ekspresionistinę tapybą.

Projekto autorių trijulės pokalbis praskleidžia premjerinę ekspozicijos uždangą.

I.Kazakevičius: Vidai, mes vėl ėmėmės naujo šiuolaikinės tapybos meno projekto, vėl eksperimentuojame su tapybos tradicija, tad pasikalbėkime apie lietuviškąją ekspresionistinę tapybą. Štai spaudos pranešime norime rašyti, kad pristatydami lietuviškos tapybos klasiko Gintaro Palemono Janonio parodą „Palemonas remix“, kuratoriai I.Kazakevičius ir V.Poškus nagrinėja G.P.Janonio kūrybą beveik štampu, įsikalbėta tautine tapybos mokykla tapusio ekspresionizmo kontekste, teoriškai svarsto ir bando praktiškai realizuoti opų ekspresionistinės tapybos aktualumo ir šiuolaikiškumo klausimą. Taip pat rašytume, kad laiko ir propaguojamų tapybinių vertybių, meninės ideologijos prasme remiksuotų ir tradicinių, visiems gerai pažįstamų G.P.Janonio kūrinių ekspoziciją galima suvokti kaip faktą, jog gero menininko, net kartos stilius gali (o gal privalo) periodiškai tapti nebeaktualus, o sugrįžimas visada yra (turi būti) susijęs su menininko, publikos bei aplinkos pokyčiais. Taigi, Vidai, „velniams tąsytis su ta tradicija“ – šią frazę ne kartą girdėjau iš kolegų meno kritikų, – na, jei lemta tokiai tapybai numirti, tai gal tegul pagaliau miršta?

V.Poškus: Tiesiog reikia suvokti, kad net „alyvas“ galima (net reikia) tapyti, tačiau jei norima išsaugoti tokią pačią formą ar schemą kaip anksčiau, tam turi būti suteikta nauja prasmė. Vis dėlto apeliuojama ne į prieš tris ar devynias dešimtis metų gyvenusį žiūrovą, o tą, kuris egzistuoja šiandienoje.

Sudėliojo naujas prasmes

I.Kazakevičius: Tai gal ekspresionistinė tapyba, ilgametis Lietuvos brendas, vintažas, retro ar kaip bepavadintume, galėtų būti modifikuota? Nes tik taip galime pastebėti atskiros detalės, fragmento unikalumą, kurie tradicinio formato kūrinyje buvo tiesiog kompoziciniai vienetai? O mūsų remikso strategija, ko gero, – vienintelis variantas, kuris susieja koncepciją ir ekspresionizmą, adaptuoja tradiciją šių dienų kultūros vartotojo prigimčiai, kultūros kodams?

V.Poškus: Projekto esmė slypi Janonio remiksavime. Remiksas (angliškai – remix) yra šiandieninės muzikos terminas, kuriuo apibūdinama alternatyvi dainos versija, sukurta varijuojant jau esančio kūrinio pagrindu. Mes lyg muzikos didžėjai išanalizavome ir išskyrėme kelis G.P.Janonio motyvus ir iš jų – lyg naujai permodeliuotų muzikinių takelių – sudėliojome naujas prasmes ir poveikį darančias struktūras.

G.P.Janonis: Jei teigtume, jog visa pasaulio filosofija yra pastabos Platono tekstų paraštėse, tai kodėl tapyboje turėtų būti kitaip? Juk negali nuolatos kartoti kanono, nesistengdamas jam prilygti ar pranokti. Tiesiog esi priverstas išbandyti kažką naujo. Tai net privalu. Tokios yra šiandieninės meno lauko žaidimo taisyklės.

Abi parodos meno gerbėjams bus pristatytos birželio 22 d. 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). Ekskursija po parodas su jų kuratoriais ir menininkais organizuojama 16 val. (registruotis tel. 313 691 arba el. p. [email protected]). Parodos veiks iki liepos 29 d.