- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos lėlių teatro fojė įsikūrė menininkės iš Vilniaus Ievos Bunokaitės keraminių lėlių paroda.
Jos autorė – režisierė, scenarijų autorė, dailininkė, animatorė, dirbanti labai įdomia mišria technika. Savo kūryboje Ieva naudoja aplikaciją, keramines lėles, audinius, siūlus, gėles, įvairias birias medžiagas, fotografijas.
I.Bunokaitė 1991–1996 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1992-ųjų dirbo Lietuvos kino studijoje animacinių filmų dailininke ir režisiere, 1997-aisiais tapo Kinematografininkų sąjungos nare, Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 2001-ųjų. Dailininkė surengė 15 personalinių tapybos darbų parodų, taip pat dalyvavo bendruose projektuose, sukūrė 11 animacinių filmų, kurie buvo pristatomi festivaliuose.
Dešimtmetį Ieva dirbo stiuardese, todėl nenuostabu, kad 2004-aisiais jos darbų paroda buvo surengta ir virš debesų – 11 tūkstančių metrų aukštyje, aviakompanijos „Aurela“ orlaiviu „Boeng 737-300“ į svečias šalis skrendantys keleiviai galėjo grožėtis 30-čia jos tapybos darbų. Toji paroda buvo užfiksuota agentūros „Factum“ ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.
Filmų scenarijus Ieva dažniausiai kuria pagal lietuvių liaudies pasakas. Taip jai kilo mintis panaudoti keraminius personažus, kurie, autorės manymu, labai tinka perteikti pasakų žanrą. Ievai įdomu išbandyti kažką naujo, nuolat tobulinti veikėjų išraiškas, judesius. Taikantis prie techninių galimybių, keičiasi ir animatorės stilius. Ievos nuomone, filme svarbiausia yra idėja – visa kita tarnauja jos išraiškai. „Svarbu, kad būtų suderinti ir kompozicija, ir judesys, ir personažas, ir koloritas, ir muzika, tada galutinis rezultatas – geras filmas“, – mano kūrėja.
Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4) įsikūrusią I.Bunokaitės parodą galima aplankyti antradieniais – penktadieniais 13–18 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais 11–13 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuvilnijo kalėdinių giesmių festivalis
Prieš Naujuosius metus uostamiestyje tęsiasi šventinių renginių maratonas. ...
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
M. Prymačenko: kai fantazijos pasaulis susitinka su realybe
Marija Prymačenko (1909–1997) – viena ryškiausių Ukrainos liaudies meno atstovių, kurios kūryba šiandien tapo ne tik ukrainietiškos kultūros simboliu, bet ir tautos atsparumo ženklu. Jos gyvenimo ir kūrybos istorija &nda...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra12
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Amerikoje gyvenanti menininkė: svajonėse ir sapnuose regiu save gimtinėje15
Dažnai tikime, kad Naujieji metai gali atnešti stebuklą, o štai JAV gyvenanti menininkė Jolanta Talaikienė sako, kad stebuklai esame mes patys. „Kiekvienas gimstame po savo žvaigžde, kiekvienas gimęs jau apdovanotas. Tačiau kaip tas...
-
Dialogas tarp magiškojo realizmo ir realizmo magijos
„Kas moka pasakoti, tas turi viską.“ Tarasas Prochaska ...
-
„Musica sacra“ užbaigė muzikos maratoną
Gruodžio 1-ąją nuskambėjo paskutinis tarptautinio festivalio „Musica sacra“ koncertas, pažymėjęs visą rudenį trukusią vargonų muzikos šventę. ...
-
Parodoje – ekspresyvūs sielos atspindžiai13
Atvaizdo atvaizdas, arba kaip sugriauti nusistovėjusį portreto žanrą... Paroda, kuri nepaliks abejingų: vieni nesupras ar net piktinsis ekspozicija, kiti atras tai, kas nematoma ir atpažins sielos portretus. Vis dėlto, vieno sakinio per maža Galaunių ...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?1
Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...