- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip skelbia afišos, trečiadienį Klaipėdos muzikiniame teatre koncertuos garsusis Lietuvos tenoras Virgilijus Noreika su draugais.
Kol kas neatšauktas
Panašu, kad šiuokart V.Noreikos koncertas vis dėlto įvyks. Tai vakar patvirtino ir Klaipėdos muzikinis teatras.
Abejonių kilo todėl, kad prieš tai dusyk planuotas ir reklamuotas šį rudenį 75-ąjį gimtadienį švenčiančio maestro pasirodymas Klaipėdos „Švyturio menų doke“ buvo atšauktas. Pirmąsyk – šeimininkų iniciatyva, norint laimėti daugiau laiko pagarsinimui ir sukviesti daugiau publikos. Antrąsyk jau koncerto organizatoriai iš Vilniaus atsisakė renginio, nes buvo išpirkta per mažai bilietų. „Švyturio menų doke“ legendinis tenoras ketino surengti solinį rusų romansų vakarą.
Dedikuotas maestro 75-mečiui
Į Klaipėdos muzikinį teatrą V.Noreika ruošiasi atvykti su visu būriu kolegų bei bičiulių ir kartu publikai surengti dviejų dalių pramoginės retro muzikos koncertą „Atsiliepki tu manoj dainoj“.
Jame kartu su V.Noreika scenoje pasirodys dainininkai Gintarė Skerytė (sopranas) ir Dainius Puišys (baritonas), taip pat instrumentinis trio: Povilas Jaraminas (fortepijonas, sintezatorius), Jaroslavas Cechanovičius (gitara), Zigmas Žukas (kontrabosas). Koncerte dalyvaus ir tarptautinės klasės sportinių šokių šokėjai, LTV projekto „Lietuvos šokių dešimtukas“ dalyviai Katerina Voropaj ir Vadimas Šuško.
Jų pasirodymą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Šis koncertas dedikuotas maestro V.Noreikos 75-mečiui. Šventinėje programoje – tango, fokstrotai, valsai, neapolietiškos dainos, šlageriai, miuziklų, kino filmų bei lietuvių estrados klasikų M.Vaitkevičiaus, B.Gorbulskio, A.Raudonikio, M.Tamošiūno, T.Makačino, R.Racevičiaus, J.Cechanovičiaus, T.Leiburo ir kitų lietuvių kompozitorių populiariosios muzikos melodijos, klasikiniai ir Lotynų Amerikos sportiniai šokiai.
Jubiliejų švenčia koncertuodamas
Gyva lietuvių muzikos legenda, išskirtinio tembro tenoras V.Noreika savo gimtadienį rugsėjo 22-ąją pasakojo pasitikęs kaip įprastą darbo dieną.
Jubiliejų švenčiantis tenoras sakė ir neapsiriko, jog toks bus visas ruduo – maestro kalendorius išmargintas darbais ir jubiliejiniais renginiais. Bene didžiausias jų suplanuotas Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. V.Noreikai skirtoje „Traviatoje“ ketina dainuoti pati Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.
Scenoje – 50 metų
V.Noreika jau daugelį metų itin mylimas klausytojų visoje Lietuvoje. Maestro pavergia žmonių širdis ne tik balso tembru, bet ir artistišku temperamentu.
Norisi tikėti, kad pakilią nuotaiką V.Noreika atsiveš ir į uostamiestį, kur per ilgą savo karjerą su dideliu pasisekimu yra pasirodęs daugybę kartų. Visuomet maestro čia lydėjo ypatinga pagarba ir meilė.
Iš tikrųjų nieko nuostabaus, V.Noreika scenoje – jau beveik 50 metų, jo talentui publika plojo garsiausiuose pasaulio teatruose. Lietuviškuoju Pavaročiu vadinamas V.Noreika yra dainavęs Milano „La Scaloje“, Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos ir kituose operos teatruose. V.Noreika sukūrė kone pusšimtį vaidmenų operose, surengė per 700 solinių koncertų. V.Noreikos sukurtiems operų vaidmenims Lietuvos ir užsienio šalių teatrų uždangos kilo 900 kartų. 238 operų spektakliai buvo sudainuoti 49-iuose užsienio šalių teatruose Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Australijos žemynuose.
Daug metų prof. V.Noreika bendradarbiauja su Lietuvos muzikų rėmimo fondu - dešimtys įsimintinų koncertų kasmet surengiama didžiausiose šalies salėse, rajonų ir miestų kultūros centruose, nedidelių miestelių kultūros namų salėse ir Lietuvos bažnyčiose.
Pradėjo kaip estrados dainininkas
Kaip estrados dainininkas koncertuoti V.Noreika pradėjo būdamas 19-os. Po dvejų metų, 1957 m. rugsėjo 29-ąją, dar mokydamasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje Lenskio vaidmeniu P.Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“. Po šio pasirodymo jaunuolis buvo pakviestas nuolat dirbti LNOBT. 1976–1991 m. V.Noreika šiam teatrui vadovavo.
Šiandien V. Noreika – tarptautinių ir respublikinių solinio dainavimo konkursų žiuri narys, garsus vokalo pedagogas, darbavęsis ne tik Lietuvoje, bet Venesueloje ir Estijoje, tačiau ilgiausiai – nuo 1976-ųjų dėstantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Dabar jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Dainavimo katedros vedėjas, moko LNOBT operos studijos auklėtinius. Per savo karjerą profesorius parengė daug garsių dainininkų. V.Noreikos mokiniai dainuoja daugelio Europos teatrų scenose. Tarp žymiausių – Sergėjus Larinas, Edgaras Montvydas-Prudkauskas, Audrius Rubežius, Algirdas Janutas, Mindaugas Žemaitis ir kiti. Daugiau kaip pusė LNOBT solistų – taip pat profesoriaus mokiniai.
Prof. V.Noreika yra pelnęs aukštus Lietuvos ir kitų šalių apdovanojimus. Šį rudenį už nuopelnus kultūrai jis apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu bei Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros „Aukso žvaigžde“ už lietuvių kūrinių sklaidą. Taip pat V.Noreika pristatytas 2010 m. Nacionalinei kultūros ir meno premijai.
Koncertas „Atsiliepki tu manoj dainoj“, dedikuotas maestro V.Noreikos 75-mečiui, lapkričio 10 d. 18.30 val. – Klaipėdos muzikiniame teatre. Bilietai – po 37 Lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apleistose Našlaičių kapinėse rasti evangelikų reformatų pastoriaus palaikai
Vilniuje, apleistose Našlaičių kapinėse, rasti reikšmingo prieškario Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės nario, evangelikų reformatų pastoriaus Michalo Jastržembskio palaikai, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos gyventojų ge...
-
Poetų ir dirbtinio intelekto dvikovos: ar šis algoritmas gali prilygti kūrėjui?1
Dirbtinio intelekto (DI) pagalba kuriami darbai padeda ar vis dėlto trukdo tapti autentišku kūrėju? O gal tai – tik naujas šių laikų įrankis, niekada taip ir nepralenksiantis žmogaus gebėjimų? Šiais ir panašiais klaus...
-
Nuo scenos – apie mirtį6
Jau rytoj Klaipėdos dramos teatro gerbėjai turės progą pamatyti pirmąją 89-ojo sezono premjerą. Liko vos keli bilietai į spektaklį „Sugrįžimas“, kurio statytojai intriguoja užuominomis apie scenoje vyrausiančią šviesą bei siu...
-
Grupė „Braška lizdas“: visi folkloro atlikėjai dainose palieka dalį savęs
„Autentiškas folkloro dainos atlikimas nėra tik archyvinio įrašo mėgdžiojimas“, – įsitikinę folktronikos grupės „Braška lizdas“ nariai Dainius Kučinskas ir Dalia Peseckaitė. ...
-
Spektaklio „Hamletmachine“ atgarsiai: tik teatras gali sukelti tokius jausmus žiūrovo sieloje
„Kapas, žemė, šauksmas, pyktis, pasipriešinimas totalitarizmui, mizoginija, smurtas, karas, prasmė, beprasmybė, neviltis, maištas, revoliucija... įvairiomis formomis pasirodo spektaklyje „Hamletmachine“. Giliai jaudi...
-
J. Andruchovyčius: Rusija sėkmingai kuria distopijas
Uostamiestyje prasidėjo XII tarptautinis kultūros festivalis „Inkultūracija“. Įžvalgomis apie šių dienų distopijas bei utopijas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje dalijosi vienas žymiausių ukrain...
-
Į Kauną sugrįžta Istorijų festivalis: programoje – ir dokumentinis filmas, skirtas miesto žmonėms
Jau kitą savaitę, spalio 3–6 dienomis, po Kauno ir Kauno rajono erdves pasklis šiemet Kauno miesto muziejaus (KMM) organizuojamas Istorijų festivalis „Transformacija: žmogus, miestas, gamta“. Festivalis kauniečius ir miesto sveči...
-
Psichoseksologė: yra daugiau kaip 200 dalykų, dėl kurių žmonės mylisi1
„Seksas – vis dar labai jautri, trapi gyvenimo sritis. Žmonėms sunku komunikuoti apie savo seksualinius norus dėl baimės būti atstumtam“, – sakė klinikinė psichoseksologė Roberta Pečiūraitė. Spalio 8–27 d. vyksiančio d...
-
Atpildas už sunkias repeticijas – harmoningas choro skambėjimas1
Šie metai Kauno technologijų universiteto (KTU) akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovei Danguolei Beinarytei išsiskyrė apdovanojimų gausa. Už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai jai įteiktas Kultūros ministerijos garbės že...
-
„Suklegų“ svečiai – optimizmu trykštantis „Curly Strings“1
„Būdami užsienyje mėgstame kalbėti apie paslaptingą ir stebuklingą vietą, vadinamą Estija, iš kurios esame kilę. Ir apie mūsų liaudies muziką!“ – paklausti, ką papasakoti jiems svarbiausia, atsakė estų grupės „Cur...