Gaivalingas Paryžiaus lietuvių menas – Kaune

Penktadienį parodoje Kaune susitiks penki žymūs Paryžiaus lietuviai - Vytautas Kasiulis, Neemija Arbitblatas, Antanas Mončys, Pranas Gailius ir Žibuntas Mikšys.

Kolekcijoje - 136 grandų darbai

Lietuvos galerininkas Edvidas Žukas ir Paryžiuje gyvenantis žurnalistas Valdas Papievis surinko 136 darbų kolekciją - daugiausia iš privačių rinkinių. Paroda papildyta Palangoje įsikūrusio A.Mončio namų-muziejaus eksponatais. Atidarymo progai E.Žukas išleido solidų parodos katalogą lietuvių ir prancūzų kalbomis.

Visi penki parodoje pristatomi Paryžiaus lietuviai yra pasaulyje pripažinti meno metrai, dėl jų darbų varžosi Niujorko ir Londono aukcionai, jų parodos tampa išskirtiniais meno sostinių reiškiniais.

 Visą gyvenimą lietuviu prisistatydavęs ir lietuvišką galūnę išsaugojęs N.Arbitblatas kūrė vienoje studijoje su Pablo Picasso ir Henri Matisse'u, A.Mončys dirbo su Marcu Chagallu, dalyvavo parodose su A.Pevsneriu, H.Moore'u, A.Calderiu, H.Arpu ir kitais. V.Kasiulio parodas Paryžiuje išpirkdavo per vieną dieną.

Gyvena ir kuria dailininkų Mekoje

Dailininkų Mekoje iki šiol gyvenantis P.Gailius samprotavo: „Tavęs klausia, kodėl tu taip myli Paryžių? Norėtum papasakoti, perduoti savo išgyvenimą, bet kuo daugiau kalbi, tuo labiau supranti, kaip sunku perteikti tai, kas sudaro visą jo grožį. Kalbama apie pokarinio Paryžiaus legendą, bet tada tai nebuvo legenda, iš tikrųjų viskas taip ir buvo. Kultūrinis gyvenimas ir per okupaciją buvo gyvas, o jo tęsinys po išsilaisvinimo - nepaprastai dinamiškas, tvirtas, jaunas. Visose srityse, o labiausiai tapyboje. Tapyba buvo meninio gyvenimo lokomotyvas“.

Kitas vyresnio amžiaus lietuvių dailininkas, Paryžiaus intelektualas - Ž.Mikšys. Gimęs Kaune aktorės šeimoje, meno mokėsi pas Kauno jėzuitus, po karo Vokietijoje studijavo tapybą, teatro kostiumą ir režisūrą. Subtilusis grafinės linijos meistras iki šiol mėgsta raižyti Paryžiaus namus ir Venecijos aikštes, nuogas figūras, šrifto kompozicijas, kuria autorines knygas, o atvykęs į Lietuvą gali atvirai iškeikti šiuolaikinės tėvynės meną. Nepaisant visų kliūčių, Ž.Mikšys dar sovietmečiu kruopščiai sukomplektavo ir padovanojo didelę savo kūrinių kolekciją Vilniaus universiteto Grafikos kabinetui.

Prometėjiško prado skelbėjai

Paryžiaus lietuvių parodos kataloge prof. A.Uždavinys rašo, kad šie visi dailininkai „yra uolūs veržlaus, prometėjiško prado skelbėjai, tikintys savo demiurgine misija, išskirtine jos galia ir išliekamąja verte. Šiems menininkams kūryba - sielą maitinantis dvasinis penas, skaistinanti kančia ir utopinį idealą priartinti žadantis malonumas“.

Daugiau kaip šimtą asmeninių parodų - Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje surengė P.Gailius. Jo darbų turi įsigiję Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, Paryžiaus George Pompidou modernaus meno centras, kitų šalių muziejai.

Rašydamas apie V.Kasiulį menotyrininkas A.Uždavinys pastebėjo, kad jis „yra skaudžiai rėksmingų, drastiškai oranžuojamų spalvų virtuozas, svaiginantis gaivališka būties vizija. ...žiūrovas netrunka panirti į dailininko improvizacijų srautus, imdamas savo vaizduotėje šokti kartu su žydų chasidų smuikininkais ir Moulin Rouge gražuolėmis“.

Vienintelis iš Paryžiaus penketuko, kurio vardu jau dabar pavadintas muziejus Lietuvos kurorte - tai A.Mončys, padovanojęs gausų savo darbų rinkinį numylėtai Palangai. „Žinai, ta Palanga - pasakiška“, - yra sakęs jis seseriai 1992-aisiais, likus metams iki mirties. Šis fantastiško grožio ir vertės meno muziejus yra Lietuvos pasididžiavimas.

Dailės gerbėjus išvers iš koto

Vis dėlto pasaulyje žymiausias iš šio penketuko - Lietuvos žydas N.Arbitblatas, gimęs taip pat Kaune, savo darbus pasirašinėjęs trumpiniu „Blatas“. Sostinės galerijos „Žalias vėjas“ savininkas E.Žukas Kauno parodai surinko galingą šio tapytojo kolekciją, kurios šedevras - didelis „Natiurmortas su austrėmis“, surastas viename Europos aukcione. O kelios N.Arbitblato gėlių puokštės išvers iš koto net iš daug mačiusius grynosios tapybos gurmanus.

„Iš Lietuvos kilę ir su Paryžiumi susiję menininkai stovi tarsi laive tarp dviejų tos pačios upės krantų, priklausydami abiems krantams ir nė vienam iš jų, kadangi iš tikrųjų jie priklauso viską praryjančiai tiesos ir amžinybės upei“, - tvirtino parodos kataloge A.Uždavinys.

Parodos „Lietuviai Paryžiuje“ atidarymas - penktadienį 17 val. Kauno M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės aikštė 12), kur ji veiks visą vasarą.