Kaip Eltą informavo Kauno apygardos teismas, V. Gapšio skundas atmestas ir paliktas galioti rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja iš karto, jis yra neskundžiamas.
Paliktoje galioti Kauno apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad nors nuteistasis V. Gapšys bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, susijusius su ankstesnėmis komisijos rekomendacijomis, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdyti nusikaltimai buvo sistemingi.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už korupcinio pobūdžio nusikaltimus V. Gapšys nuteistas antrą kartą. Tai esą rodo, kad nuteistasis iš klaidų nepasimoko, daro panašaus pobūdžio korupcinius nusikaltimus ir nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai suplanuotas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai teismas nusprendžia neleisti V. Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą iš kalėjimo.
Birželį teismas jau buvo nusprendęs nuteistajam netaikyti lygtinį paleidimą. Tuomet V. Gapšys su skundu kreipėsi į aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismą. Šio teismo trijų teisėjų kolegija skundą patenkino dėl procedūrinių pirmosios instancijos teismo pažeidimų. Žemesnės instancijos nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl V. Gapšio lygtinio paleidimo sugrįžo į apylinkės teismą.
Lygtinio paleidimo komisija neseniai pritarė V. Gapšio paleidimui į laisvę anksčiau laiko. Ji konstatavo, kad nuteistasis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. V. Gapšys pradėjo vykdyti darbinę veiklą – dirba pagalbiniu darbininku, taip pat konsultuoja apie verslo valdymą, viešuosius ryšius, nemokamai teikia teisines paslaugas krizių įveikimo centre.
Šį komisijos sprendimą apskundė prokuratūra, nesutikusi, kad V. Gapšiui būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas pritarė tokiai prokurorų pozicijai.
V. Gapšys jau kurį laiką bausmę atlieka atviro tipo namuose Kaune, o savaitgalį grįžta pas šeimą Vilniuje. Jei jis nebus paleistas lygtinai, turės kalėti iki 2028 m. vasario 24 d.
V. Gapšys žada kreiptis į prokuratūrą
Naujausią Kauno apygaros teismo sprendimą įvertinęs V. Gapšys tvirtino, kad teismas galėjo pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normą, kurioje nurodoma, jog tada, kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas.
„Nors tai skamba neįtikėtinai, spalio 19 d. nutartyje teismas pripažino, kad BPK iš tiesų taip parašyta, tačiau nusprendė šia aiškia norma nesivadovauti, nes esą yra kitų normų, pavyzdžiui, BPK 225 straipsnio 2 dalis. Ši norma su tokių skundų nagrinėjimu nieko bendra neturi. Priminsiu ir tai, kad tai išskirtinė Kauno apygardos teismo praktika. Vilniuje ir kituose teismuose tokiems klausimams kolegijos nesudaromos, greičiausiai, nebūtų sudaryta net pateikus tokį prašymą, nes tai tiesiog neatitinka BPK nuostatų“, – pranešime spaudai dėstė V. Gapšys.
Jis akcentavo, kad skundu dėl lygtinio paleidimo anksčiau teismuose nagrinėjo vienas teisėjas, tačiau ši praktika buvo pakeista, numačius, kad tokius klausimus sprendžia teisėjų kolegijos, tačiau BPK dėl to neva nebuvo pakeistas. Kaip teigia V. Gapšys, nepaisant to, Kauno apygardos teisme skundus dėl lygtinio paleidimo nagrinėja teisėjų kolegijos. Nuteistojo manymu, tokia situacija kelia klausimų. Dėl to V. Gapšys ketina kreiptis į prokurorus.
„Lygtinio paleidimo skundų nagrinėjama dešimtimis, per metus – daugiau nei šimtas, todėl valstybės lėšų leidimas kolegijoms be įstatyminio pagrindo kelia abejonių. Būtent todėl svarstau kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Gal bent jai pasidarys įdomu, ar tokia išskirtinė praktika Kauno apygardos teisme yra normali“, – nurodė V. Gapšys.
„Kadangi tokios įstatyminio pagrindo neturinčios kolegijos jau išnagrinėjo turbūt dešimtis skundų, kyla klausimas, ar visa tai buvo teisėta. Tikiuosi, kad ir šiose bylose savo klientams atstovavę advokatai išdrįs pasisakyti ir priminti teismams, kad įstatymai galioja ir jiems“, – pridūrė nuteistasis.
Skirta laisvės atėmimo bausmė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas V. Gapšiui skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Už tai buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. E. Masiuliui, kaip ir V. Gapšiui, nepavyksta lygtinai išeiti į laisvę.
(be temos)
(be temos)
(be temos)