Teismas atmetė prašymus nušalinti prokurorus L. Ašoklienės ir jos artimųjų byloje

Kaip pranešė teismas, atmesti ir L. Ašoklienės vyro, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Edvino Ašoklio, jos sūnaus bei gydymo įstaigos darbuotojo byloje pareikšti nušalinimai prokurorams.

Kaip teigė teismo pranešime cituojamas bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus, specifinis prokuroro statusas suteikia jam pareigą rinkti įrodymus bei spręsti, ar jų pakanka kaltinamajam aktui surašyti ir bylą perduoti teismui ir tik įsitikinęs, jog įrodymų pakanka, valstybės kaltintojas perduoda bylą teismui.

„Tai lemia tam tikrą prokuroro suinteresuotumą procesu ir jo pareigą įrodyti kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras gali laisviau interpretuoti bylos duomenis ir pasisakyti dėl jų, įskaitant ir dėl kaltę patvirtinančių, prokuroro įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų“, – nurodė jis.

Nušalinimas buvo pareikštas prokurorams Mantui Jurkėnui ir Ramūnui Pačebutui.

Kaltinamojo E. Ašoklio advokato teigimu, bylą kuruojantis prokuroras M. Jurkėnas pareiškime spaudai apie jo kliento galimai padarytas nusikalstamas veikas pavartojo tam tikrus žodžius ir frazes, kurie rodo prokuroro šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Todėl, advokato manymu, jis negali toliau palaikyti valstybinio kaltinimo.

Prokurorui R. Pačebutui nušalinimas pareikštas dėl to, kad jis nagrinėjo prašymą dėl prokuroro M. Jurkėno nušalinimo, bet jį atmetė. Advokatas nurodė, kad prokuroro R. Pačebuto sprendimas taip pat yra apskųstas.

Kaip nurodė teismas, išsprendus prokurorų nušalinimo klausimą, byla pradėta nagrinėti iš esmės. Prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

Kitas teismo posėdis įvyks rugsėjo 18 dieną.

E. Ašokis kaltinamas tuo, kad būdamas Utenos PSPC vadovu 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.