Daugiau šia tema kalbėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.

– Išlieka stabiliai pavojinga situacija su sukčiavimu Lietuvoje. Sukčiai kėsinosi į 9,5 mln. eurų, pavyko išvilioti 4 mln.

 – Vien per 3 mėnesius?

 – Taip, per pirmąjį ketvirtį žmonės ir įmonės neteko 4 mln. eurų. Džiugu tai, kad daugiau nei pusė – 5,5 mln. – pavyko apsaugoti. Sakyčiau, kad tai vienas iš dalykų, kuriuo galima pasidžiaugti gana niūroje erdvėje.

 – Daugiau nei 4 mln. yra stulbinantis sukčiavimo mastas. Jūs sakote, kad taip pat taikosi į įmones. Įmonėse taip pat dirba žmonės. Kas tuomet yra tie taikiniai – buhalteriai, direktoriai? Koks yra metodas?

 – Įmonių atveju tos sumos yra vidutiniškai dešimtimis tūkstančių netenkamos. Jeigu žiūrėti konkretų atvejį, tos sumos gali būti netgi didesnės. Taikosi į tuos, kurie turi prieigas prie banko sąskaitų ir gali padaryti pavedimus – buhalteriai ar įmonių vadovai. Tie būdai yra tarsi įsiterpimas į normalų susirašinėjimą su tiekėjais, klientais. Yra pakeičiama informacija, kur, galų gale, pavedimas nueina ne ten, kur galvojo, o į sukčių sąskaitas.

 – Kai kalbame apie statistiką, tai yra baisūs skaičiai, bet kartu lyg ir trūksta informacijos. Ką sukčiai sako žmonėms, ką jie kalba, kaip įtikina juos?

 – Kai kalbame apie sukčiavimą, reikia suprasti, kad jis nėra vienarūšis. Yra keletas skirtingų sukčiavimo būdų ir jie taikosi į skirtingus žmonių tipus ir aplinkybes. Reikia suprasti, kad šiuolaikinis sukčiavimas yra socialinė inžinerija. Kitaip tariant, taikosi į mūsų, kaip žmonių, tam tikras silpnybes. Jeigu kalbame apie fišingą, kur siunčiamos nuorodos ar el. paštu, ar žinutėmis – čia daugiausia parodo mūsų skubėjimą, išsiblaškymą. Norime greičiau paspausti, patogiau, nes gavome žinutę ar laišką. Tada yra netenkamos sumos, bet jos nėra labai didelės – apie 300 eurų. Jeigu kalbame apie investicinį ir romantinį sukčiavimą, yra visai kiti būdai, kaip yra daroma. Socialiniuose tinkluose vyras ar moteris gauna žinutę iš nepažįstamojo, prasideda romantinis susirašinėjimas. Sukčius savo aukai pradeda rodyti dėmesį. Tas dėmesys yra žmogui malonus, ypač jeigu ieško naujų santykių arba išgyvena dėl nutrūkusių ryšių. Žmogus yra pažeidžiamas, o sukčius rodo dėmesį ir tokiu būdu užsimezga ryšys. To ryšio eigoje, kai atsiranda pasitikėjimas, tada gali būti įvairių scenarijų. Pavyzdžiui, sukčiui staiga nutinka nelaimė ir jam reikia padėti. Kadangi esi antroji pusė – tavęs paprašo pervesti, paskolinti pinigų. Taip pat gali prisistatyti kaip investicijų brokeris ir pasiūlyti užsidirbti – pradėti nuo nedidelių sumų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 – Tie santykiai būna peraugę į normalius santykius – tie žmonės susitikinėja, vakarieniauja, miega?

 – Šiuolaikiniame gyvenime – socialinė inžinerija. Daug kas vyksta internetiniais susirašinėjimais. Kartais to pakanka, kad atsirastų jausmai. Būna, kad susiskambina vaizdo kameromis, bet sukčiai, kaip organizuotas nusikalstamumas, turi skirtingas roles pas save viduje. Viskas yra sustyguota – gerai organizuotas nusikalstamumas.

 – Daug diskutuojama apie tai, kieno tai turėtų būti atsakomybė. Ar tai turėtų būti to žmogaus atsakomybė, nes yra daug būdų, kaip nepasimauti? Bet jūs sakote, kad metodai būna vis išmanesni. Tai galėtų būti bankų atsakomybė? Jie privalėtų saugoti tam tikrą žmogaus sumą? Ar tai padėtų?

 – Sunku pasakyti. Kas yra tikrai akivaizdu – ir iš tų skaičių, kuriuos aš miniu – kad daugiau nei pusė pavyksta apsaugoti. Tas apsaugojimas ir įvyksta finansų įstaigose, nes jų sistemos veikia taip, kad atpažintų galimus sukčiavimo atvejus. Stabdomi pavedimai, užšaldomos sąskaitos, kartais pačiam žmogui iškart to nepajutus. Jis yra natūraliai apsaugomas vien dėl to, kad finansų įstaigos investuoja dideles pinigų sumas.