Panevėžio prokuratūra teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą, kurioje neteisėtu praturtėjimu kaltinami sutuoktiniai iš Panevėžio.

39 metų panevėžietis G.J. kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu, svetimo turto įgijimu apgaule ir neteisėtu praturtėjimu, 38 metų panevėžietė  I.J. – neteisėtu praturtėjimu.

Panevėžio priemiestinėje gyvenvietėje registruotos individualios įmonės savininkas ir direktorius G.J. kaltinamas kartu su I.J. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise po 2010 metų gruodžio 11 dienos įsigaliojusio įstatymo turėję didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 300 tūkst. litų vertės poilsio ir kitas pagalbines patalpas Palangoje, kurias įgijo ir įregistravo, įtariama, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad sutuoktiniai 2010 metais vykdytiems sandoriams pakankamai dokumentais pagrįstų ir apmokestintų pajamų neturėjo.

Taip pat G.J. kaltinamas apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą, neparodęs visų už parduotus automobilius gautų pajamų, neapskaičiavęs ir nedeklaravęs pardavimo ir pelno pridėtinės vertės mokesčio, išvengęs turtinės prievolės valstybei – 19 tūkst. 920 litų mokesčių sumokėjimo.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo, jį organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Baudžiamasis kodeksas dėl neteisėto praturtėjimo tam, kas nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik tie asmenys, kurie straipsnyje dėl neteisėto praturtėjimo nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po įstatymo įsigaliojimo, tai yra po 2010 metų gruodžio 11 dienos.