Pernai sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo virš 10 mln. eurų: ar įmanoma juos atgauti?

– Kokiais būdais sukčiai pernai viliojo pinigus iš gyventojų, ar iš išmonių daugiau?

– Iš tikrųjų kalbant apie būdus, tai būdai nėra kažkokie skirtingi, lyginant su praeitais metais ar užpraėjusiais metais. Didžiausi nuostoliai, kuriuos identifikavo Lietuvos banko asociacija, yra investicinio sukčiavimo atvejai, bet taip pat mes turime ir telefoninio, SMS žinučių, elektroninių laiškų sukčiavimo atvejai. Negalime to romantinio sukčiavimo atvejų atmesti. Būdai yra įvairūs.

– Tikrai – būdai įvairūs, o suma, bent jau pernai, buvo daugiau nei 10 mln. eurų.

Lietuvos banko asociacijos duomenimis, yra atvejų, kai bankams pavyko sustabdyti mokėjimus sėkmingai suveikus jų sistemoms.

– Taip, pagal Lietuvos banko asociacijos duomenimis, tai suma, kuri buvo išviliota per praėjusius metus, yra 10 mln. 200 tūkst. eurų.

– Ar įmanoma atgauti tuos pinigus? Ar yra atvejų, kai juos pavyko atgauti?

– Lietuvos banko asociacijos duomenimis, yra atvejų, kai bankams pavyko sustabdyti mokėjimus sėkmingai suveikus jų sistemoms. Negaliu tiksliai pasakyti, bet buvo paminėta apie 10 proc. tokių atvejų. Tai yra tikrai nemažas skaičius. Vėlgi, kai kalbame apie bendrą tendenciją, jeigu jau pinigai išėjo iš sąskaitos ir nuėjo pas sukčius, tada pasaulinės tendencijos ir statistikos sako, kad susigrąžinti lėšas yra apie 1 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar daugiau sukčiavimo atvejų yra internete, elektroninėje erdvėje, ar visgi daugiau telefoninių sukčių?

– Tikslios statistikos neturiu, tiksliai pasakyti negalėčiau, bet faktas, kad ta situacija, kurią turime dabar dėl pandeminio laikotarpio, dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje, tai ir suponuoja, kad tai yra gerokai didesnės galimybės ir sukčiams šitoje vietoje pasiekti žmones ir bandyti išvilioti iš jų pinigus. Sakyčiau, kad (daugiau, – red. past.) elektroninėje erdvėje, bet čia sunku pasakyti.

– Investicinis sukčiavimas – kas tai yra?

Jeigu gavote žinutę su nuoroda, net jeigu rašo banko pavadinimą, tai nespauskite tos nuorodos, nes labai tikėtina, kad tai bus sukčių bandymas išvilioti jūsų pinigus.

– Iš esmės investicinio sukčiavimo yra skirtingų būdų, bet kaip pavyzdys, yra sudaromos galimybės, bent jau parodomos galimybės žmogui, kad jis gali investuoti pinigus į kriptovaliutas, dažnu atveju naudojama, bet nebūtinai tai yra taisyklė. Jam netgi būna sukuriami netikri puslapiai, kur rodomos diagramos, kad iš tikrųjų pinigai auga, bet iš tikrųjų tos sumos jau būna seniai pavogtos ir nukeliavusios toliau. Tai turbūt čia ir yra pavyzdys, kad parodoma galimybė žmonėms investuoti ir gauti žymiai didesnę grąžą negu realiai būtų galima gauti investuojant realiai. Čia turbūt ir yra pagrindinis būdas.

– Pastaruoju metu girdėti, kad sukčiai naudojasi bankų puslapiais, žmonės gaudavo žinutes arba iškart nuorodas į tą banką. Tokie atvejai nauji, ar yra tiesiog padažnėję?

– Negalėčiau pasakyti, kad yra nauji, turbūt buvo stebimas suaktyvėjimas ypatingai praėjusių metų pabaigoje. Tai nėra nauja. Buvo prieškalėdinis laikotarpis ir tuo buvo bandoma pasinaudoti. Ir ką čia svarbu pabrėžti – bankai šiomis dienomis nesiunčia aktyvių nuorodų ir neprašo paspausti žinutėje gautą nuorodą. Jeigu gavote žinutę su nuoroda, net jeigu rašo banko pavadinimą, tai nespauskite tos nuorodos, nes labai tikėtina, kad tai bus sukčių bandymas išvilioti jūsų pinigus.