Lietuvos policiją pasiekė pagalbos prašymas padėti susigrąžinti pinigus, kuriuos apgauta įmonė atidavė sukčiams. Suma įspūdinga – 2 670 555 doleriai. 

Afera įvyko taip: įmonės direktorius gavo elektroninį laišką iš neva valdybos pirmininko. Laiškas atrodė kaip tikras. Jame tariamas valdybos pirmininkas prašė direktoriaus į banko sąskaitą užsienyje pervesti 2 670 555 dolerius už planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Direktorius taip ir padarė. 

Lietuvos bankų asociacija sako, kad tai tik vienas iš daugelio sukčiavimo būdų. 

Specialistai teigia, kad tokių sukčiavimų pasitaiko neretai. Aferistai – ne šiaip sau mėgėjai, kurie išsiunčia 10 000 laiškų ir laukia, kol kas užkibs. Tokie sukčiavimai vyksta itin profesionaliai, apgalvotai ir ilgą laiką.

Nusikaltėliams informaciją gali kas nors nutekinti. Aferistai įmonės darbuotojus gali sekti ar net susipažinti gyvai ir apsimesti draugais. Būna, kad sukčiai įsilaužia į kompiuterį ir jį ilgą laiką seka: peržiūri bylas, stebi susirašinėjimus elektroniniais laiškais. Laukiama tinkamo momento. Pavyzdžiui, įmonei elektroniniais laiškais pradėjus derinti kokį nors sandėrį nusikaltėliai viską įrašinėja ir jau sulaukus tinkamo momento aferistai ima veikti. Jie sukuria elektroninio pašto adresą, labai panašų į tikro žmogaus, siunčia netikrą laišką su prašymu pervesti pinigų. Netikrame laiške būna įklijuota net susirašinėjimo priešistorė, kurią sukčiai nukopijavo anksčiau.

Pinigų paprastai prašoma skubiai. Naudojamasi žmogaus silpnybėmis: drovumu skambinti ir klausti, siūlomas paaukštinimas ir panašiai. 

Apsisaugoti nuo tokių aferų nėra sunku. Nenorint tapti sukčių aukomis reikia atkreipti dėmesį į nežinomus elektroninius laiškus ar skambučius, keistus ir neįprastus vadovybės prašymus pervesti pinigų, spaudimą ar skubinimą.