Medininkų byloje nuteistam K. Michailovui – prastos žinios iš teismo

  • Teksto dydis:

Teismas atsisakė iš kalėjimo režimo į pataisos namus perkelti buvusį omonininką Konstantiną Michailovą, nuteistą kalėti iki gyvos galvos Medininkų žudynių byloje.

Kaip penktadienį pranešė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, nuspręsta netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos prašymo dėl perkėlimo, kadangi šiuo metu nenustatyta, kad nuteistasis yra tiek pasikeitęs, jog būtų tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas.

„Nuteistasis atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti į (...) paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai“, – rašoma teismo nutartyje.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lietuvoje jis laikomas suimtas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Byloje nustatyta, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.

K. Michailovui skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Iš nuteistojo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme K. Michailovas savo kaltės nepripažino.

Teismo duomenimis, kalėjimo administracijos nuteistasis apibūdinimas kaip mandagus, neprovokuojantis konfliktinių situacijų, palaikantis normalius tarpusavio santykius su kitais nuteistaisiais, neturintis autoriteto tarp kitų nuteistųjų. Jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vertinamas gerai.

Teismas pažymėjo, kad nuteistasis pokyčiams nemotyvuotas, bet kokia intervencija, skirta spręsti kriminalines, psichologines, socialines problemas, jam nėra priimtina. Nors teismui pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, tačiau byloje taip pat yra duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka.

Pasak teismo, duomenys apie pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymą ir uždraustų daiktų laikymą leidžia spręsti apie nuteistojo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų netgi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Teismas teigiamai įvertino tai, jog nuteistasis dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose, kūrybinių darbų konkursuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau paskirtą bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau bausmę gali atlikti pataisos namuose.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad K. Michailovas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, itin žiaurią nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias ir negrįžtamas pasekmes, padarymą. Nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik ypatingą žalą visuomenei, bet ir negrįžtamus padarinius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

K. Michailovas dėl jam paskirto įkalinimo iki gyvos galvos šiemet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Strasbūro teismas vertins, ar K. Michailovo įkalinimas iki gyvos galvos nesant galimybės sušvelninti bausmę nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių