Spalio 5-ąją sueis lygiai dveji metai, kai buvusi Drąsiaus Kedžio sugyventinė Laimutė Stankūnaitė yra saugoma valstybės. Moteris savo ateities Lietuvoje nebemato, tačiau viliasi, kad jos ir dukros ateitis bus laiminga.

Vis dėlto mylėjo

Pasak L.Stankūnaitės, ji su D.Kedžiu susipažino, kai jai buvo vos 15 metų, 2002 m. kovo pradžioje.

"Mylėjau aš tą žmogų, vienaip ar kitaip, toks laikas buvo. Pasinaudojo jis mano metais. Anksčiau buvo gėda tai sakyti, buvo gėda prieš tėvus, nors ir dabar skaudu, bet praėjo dešimt metų, galiu prisipažinti: jis mane paėmė beveik jėga ir, galima sakyti, išprievartavo. Man tuo metu nebuvo ir 16-os", – pradėjo savo gyvenimo pasakojimą moteris.

Netrukus ji pastojo, buvo priversta darytis abortą. Apie tai esą žinojo D.Kedžio tėvai ir sesuo Neringa Venckienė. Pasak L.Stankūnaitės, D.Kedys su savo seserimi buvo labai artimi ir vienas be kito patarimo nedarydavo jokio žingsnio. Netrukus ji pastojo antrą kartą ir kategoriškai atsisakė darytis abortą.

"Tada Laimutė Kedienė liepė sūnui atsivesti mane į namus. Manau, kad N.Venckienė jam pasakė, kas jam gresia, todėl ir pasiėmė mane į namus, pagailėjo", – kalbėjo L.Stankūnaitė.

Anot moters, gyvenimas su D.Kedžiu nebuvo rožėmis klotas, tačiau nebuvo ir labai blogas. Poros santykius, jos teigimu, labiausiai gadino N.Venckienė. "Jis jos labai klausė, atsižvelgė į jos nuomonę, jam, galima sakyti, ji buvo autoritetas", – prisiminė ji.

"Būdavo, mes su vaiku gulim, o jis geria su draugais tame pačiame kambaryje mansardoje, Juodkantėje. Tau kažkas nepatinka, kapok varškę į Kauną. Taip ir pasakydavo", – pasakojo L.Stankūnaitė.

Kabinosi į gyvenimą

Būdama beveik 20 metų L.Stankūnaitė paliko D.Kedžių namus, pasiėmė ir dukrą. "Išspyrė mane gražia forma, na, kaip išspyrė, pati išėjau, gadintis sau gyvenimą daugiau nemačiau prasmės", – atviravo ji.

L.Stankūnaitė įsidarbino kavinėje, dukrą atidavė į savaitinį darželį. Anot jos, ant pirštų galima suskaičiuoti, kiek mergaitė buvo palikta jame nakčiai, kai motina dirbdavo vakarinėje pamainoje. "Kai D.Kedys mergaitę paėmė, aš dirbau. Paskui jis man jos negrąžino pusę metų. Jie dabar kalba, kad aš jos pati nenorėjau, tačiau tai netiesa – Kauno rajono vaiko teisių tarnyboje yra visi dokumentai, kiek aš kartų ėjau į Kedžių namus su darbuotojomis, su antstoliu, kiek buvo pažeidimų. Po pusės metų mergaitė buvo grąžinta man, nes tėvas šiurkščiai piktnaudžiavo tėvo valdžia. Pasiimkite archyvinius dokumentus Kauno rajono vaiko teisių tarnyboje ir pamatysite, kas sako tiesą", – jai mestus kaltinimus neigė L.Stankūnaitė.

Tačiau kova dėl dukters globos tebevyko. Su Andriumi Ūsu L.Stankūnaitė sako susipažinusi 2006 m., pirmieji kaltinimai pedofilija atsirado daug vėliau – 2008 m. pabaigoje.

"Man juokingiausia, kad apie pedofiliją jie pradėjo klabėti, kai nepavyko teismai. Tada įtraukė mano seserį, mano sesers mergaitę, pašalinius asmenis – fantazijų pasaulis, o kai jiems kažkas vėl nepasisekė, atsirado viešbutis, krikštynos užstrigo – pasaka be galo. Parodykite man vaiką dvejų su puse metukų, kuris atsimena adresus, atsimena viešbučius, pasakykite man, kodėl pasiturintiems žmonės Jonui Furmanavičiui ir A.Ūsui reikėjo vaikščioti rankomis susikabinus su mergaite. Ikiteisminio tyrimo medžiaga kalba pati už save. Nesąmonės visa tai", – kalbėjo moteris.

Jos teigimu, ties šia byla dirbo labai daug Lietuvos teisėsaugininkų, todėl, jei pedofilija būtų buvusi, ji dabar būtų sėdėjusi ne prieš žurnalistę, o visai kitoje vietoje.

Kodėl D.Kedys neva pasirinko tokią žiaurią keršto priemonę. "Kad nėra dėl ko kerštauti. Aš tai greičiau pavadinčiau vyriško ego paminimu. Giminės jam paprasčiausiai pasakė: "Tu durnas, kvailys kažkoks, jei vaiką paliksi." Bent jau aš taip įsivaizduoju. Nereikėjo jam to vaiko niekada, tačiau jam reikėjo sunaikinti mane, bet buvo visiškai nepagalvota apie brangiausią žmogų – savo paties dukrą", – įsitikinusi L.Stankūnaitė.

Iš kur turtai?

D.Kedžio artimieji ir šalininkai ne kartą yra pabrėžę, kad L.Stankūnaitė po pažinties su A.Ūsu pradėjo gyventi itin turtingai – esą važinėjosi prabangiu daugiau nei 100 tūkst.litų kainuojančiu automobiliu, per metus deklaravo 60 tūkst. litų pajamų, turėjo net penkis mobiliuosius telefonus.

L.Stankūnaitei šie kaltinimai kelia juoką. "Labai keistai jie skamba. Automobilis man buvo duotas darbui. Tuo metu dirbau A.Ūso įmonėje, teikėme valymo paslaugas, davė mašiną kaip transporto priemonę, kas čia nuostabaus, juk XXI a. gyvename, ne arkliais važinėjamės", – aiškino ji.

Po to, pasak L.Stankūnaitės, ji pati įsigijo valymo verslui reikalingą įrangą ir tapo pati sau šeimininke. Dar vėliau pradėjo dirbti sesers Violetos Naruševičienės atsidarytame grožio salone. "Dieve tu mano, sesuo atsidarė savo saloną, turėjo daugybę klienčių, dirbau ir namie, ir salone, ir kas čia tokio, kas čia nuostabaus, kad kirpėjai per dieną uždirba apie 150–200 litų, nukirpk galus – 20 litų, padaryk šukuoseną – 60–80 litų, padaryk dar ką nors. Nereikia lyginti valstybinio darbo, kur yra tam tikri tarifai, ir privataus, kur kiek dirbsi, tiek užsidirbsi, svarbu netingėti", – turtų atsiradimo priežastis aiškino L.Stankūnaitė.

Moters teigimu, neturėjo ji ir jokių penkių mobiliųjų telefonų.

Bijojo dėl savo gyvybės

Pažinties su A.Ūsu ji neneigia, tačiau iki šiol nesupranta, kodėl į šią istoriją buvo įtrauktas jai pašalinis žmogus Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius. "Gyvenime net viešai nesu jo mačiusi", – teigė pašnekovė.

Kartu su J.Furmanavičiumi pedofilijos istorijoje atsidūrė ir V.Naruševičienė bei jos dukra. Tai buvo 2009 m. vasarą. Sesuo įsiuto, sako, čia jau viskas peržengta, nuvažiavome iškart pas Rimantę Šalaševičiūtę, pas prokurorą Nerijų Bieliauską, tą pačią dieną sesers dukrai atliko ginekologinę ekspertizę. Viskas, tai seniai įrodyta, man net šlykštu viso šito klausyti", – prisiminus seserį L.Stankūnaitei akyse sužibo ašaros.

Po vienoje laidoje išgirstų D.Kedžio grasinimų jos nuvyko pas tuometį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną prašyti pagalbos, tačiau šio atsakymas pribloškė: ko čia dangstotės savo vaikais. Tai esą buvo rugsėjo 7 d.

"Jo atsakymas buvo daugmaž toks: pagyvensime, pamatysime. Aš rugsėjo 15 d. dar buvau su A.Valantinu susitikusi, o jau spalio 5 d. mano seserį nužudė", – piktinosi L.Stankūnaitė.

Gyvena Vokietijoje

Apie J.Furmanavičiaus nužudymą L.Stankūnaitė sužinojo būdama susitikime su dukra. Iškart jam pasibaigus paskambino seseriai, ši vėliau paskambino tėvams. "Ji lyg nujautė kažką, o aš tuo metu dar buvau rami. Būtų nušovę Andrių, būčiau sunerimusi dėl šeimos narių gyvybės, tačiau J.Furmanavičius buvo visiškai mums svetimas žmogus", – dieną, pakeitusią jos gyvenimą, prisiminė moteris.

Ar galėjo V.Naruševičienė atidaryti duris D.Kedžiui? "Negalėjo, tikrai negalėjo, bet atidarė kažkam, ką pažinojo. Jos namus anksčiau buvo apvogę, todėl ji buvo labai atsargi, net šunis kieme laikė, bet tą rytą jie kaip tyčia buvo uždaryti voljere", – sakė L.Stankūnaitė.

Po mamos mirties V.Naruševičienės dukra išvyko gyventi su močiute į Vokietiją. Netrukus pas jas išvažiavo ir Violetos vyras Deivydas Naruševičius.

Su mergaite L.Stankūnaitė palaiko ryšį ir sako, kad ji yra labai stipri, nors prisiminusi, kaip grįžusi namo kraujo klane rado savo mamą, visada apsiverkia. "Sunku net įsivaizduoti, ką ta mergaitė turėjo patirti, ką išgyventi. Ji vis man sako, kad pavydi mano dukrai, nes ši gali nors kartais mane pamatyti ir paliesti, o ji savo mamos jau niekada nebematys", – kalbėjo L.Stankūnaitė ir iš piniginės išsitraukusi parodė sesers mažylės jai rašytą laišką.

Jame mergaitė teigia, jog svajoja gyventi su teta Laima, drauge, kaip ji kreipiasi laiške, pussesere, močiute ir tėčiu. "Matai, kokios jos svajonės. Ji jų turi, o mano mergaitė ne. Kai paklausiu, kokia jos svajonė, ji tyli", – vėl susigraudino L.Stankūnaitė.

O kaip gyvena V.Naruševičius? Anot moters, gerai, dirba, visi kaltinimai jam yra panaikinti ir jis labai rūpinasi savo dukrele.

Jaučiama įtaka

Savo dukrą moteris mato tik du kartus per savaitę po dvi valandas. "Ji tuose namuose yra įtakojama. Tai sakau todėl, kad vaikas ateina ir man sako, yra liudytoja darbuotoja, kuri viską girdi. Pakartosiu tik savo vaiko žodžius: "Tu mane namuose palikai", "Tu manęs į užsienį neleidi išvažiuoti", "Tu manęs nemyli, jei neleidi išvažiuoti". Aš matau, kas tuose namuose daroma. Vaikas lepinamas, jam viskas leidžiama, jie ją popina, bet kai vaikas užaugs beraštis, jiems pasakys, kodėl tu man tada nesakei, aš tai buvau mažas ir kvailas. Kitą kartą ateinu, man sako: "Gal tu kokius pusę metų atsisakyk susitikimų, juk tu ja nesirūpini, tu ją palikai." Vaikas viską girdi, klausiu, kodėl šmeižia prie vaiko", – pasakojo L.Stankūnaitė.

Vis dėlto moteris optimizmo nepraranda ir tiki, kad tik laiko klausimas, kada mergaitė gyvens su ja.

"Planais nesidalysiu, dėl savo ir savo dukters saugumo, tačiau sunkiai ją įsivaizduoju Lietuvoje, vargu ar išdrįsčiau išeiti į gatvę, kai paskaitau internete komentarus, kuriuose grasinama mane apipilti benzinu ir padegti arba padaryti invalide, nelabai įsivaizduoju, ar ir dukra galėtų čia lankyti mokyklą, juk ji tiek visur išviešinta", – apie ateitį kalbėjo L.Stankūnaitė.

Kalba atsargiau

L.Stankūnaitė neneigia, kad jos dukra po susitikimų su ja verkia. "Taip, ir galiu pasakyti kodėl. Aš aiškinu, kad taip, dukryte, mes tikrai gyvensime kartu, dabar yra tokia situacija, mums reikia palaukti, bet ateityje mūsų laukia gražus gyvenimas, laimingas, mes turėsime arkliukų fermą, mes abi planuosime, kartu kursime, mes viską padarysime. Mūsų laukia dar toks nuostabus gyvenimas, tai, ką mes dabar pakentėsime, Dievulis mums atlygins vėliau. Vaikas susigraudina ir nori, ir laukia, ir nėra", – pasakojo L.Stankūnaitė.

Jos teigimu, ji puikiai pati žino, kad yra nekalta, ir buvo įsitikinusi, kad dukrą teismo sprendimu atgaus dar pernai. Tai pasakė ir mergaitei. Sprendimas buvo priimtas, tačiau jo įvykdyti neleido Garliavoje susirinkusi minia.

"Ji man, kai atvažiavo po dviejų savaičių, po tų visų piketų, po visų tų cirkų, sako, tu man pamelavai, tu mane palikai, nepasiėmei, žinot, kaip man širdį suplėšė. Dabar stengiuosi atsargiai viską vaikui sakyti, taip mes planuosime, mes darysime, bet jokiu būdu neprižadu, kad šiandien ar rytoj, nes padariau labai didelę klaidą, kai tai pasakiau", – kalbėjo moteris.

Nusileisti nežada

L.Stankūnaitė sako, kad visi šie įvykiai ją tik sutvirtino ir užgrūdino. Anksčiau gyvendama D.Kedžio namuose ji buvo daug tylesnė ir ramesnė. "Aš sutvarkydavau namus, padarydavau valgyti, dariau viską, ko jis norėjo, nuolaidžiavau jam, dabar aš kitokia, nenusileisiu. Matyt, ir N.Venckienė taip manė: ai, kvailelė, susitvarkys viską Kauno teismuose ir mergaitė gyvens su ja. Bet taip neatsitiko", – svarstė buvusi D.Kedžio sugyventinė.

Kai dukra jau bus su ja, moteris žada pradėti teisminius procesus prieš ją pažeminusią šeimą. Ypač ji yra užpykusi dėl Audronės Skučienės viename interviu pasakytos frazės, kad ją dar dvylikametę pradėjo pardavinėti jos sesuo sąvadautoja.

"Pas mane nėra galo, mano siekis yra susigrąžinti dukrą ir parodyti žmonėms tiesą", – pokalbį baigė moteris.