A. Janukonis siekia sunaikinti tyrimo, kuriame jis įtariamas Seimo narių papirkimu, medžiagą

Kaip BNS informavo Generalinė prokuratūra, A. Janukonis šiemet paprašė sunaikinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat uždrausti ją naudoti kituose nacionalinių ar tarptautinių teismų procesuose.

Prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras balandžio 16 dieną verslininko skundą atmetė, o gegužės 27 dieną buvo atmestas ir jo skundas aukštesniajam prokurorui.

Šiuos sprendimus „Icor“ akcininkas skundė teismams, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 25 dieną galutinai atsisakė priimti skundą. 

„Pareiškėjas (A. Janukonis – BNS) nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai“, – rašoma teismo nutartyje.

A. Janukonis siekia sunaikinti beveik 20-ies metų senumo ikiteisminio tyrimo medžiagą – įvairius vaizdo ir garso įrašus, protokolus, stenogramas, elektroninį susirašinėjimą.

Pasak LVAT nutarties, tyrimas buvo nutrauktas 2004 metų spalio 21 dieną, o likusi jo dalis – 2009 metų gruodžio 3-ąją.

Tuomet buvo skelbiama, kad kyšių suma galėjo svyruoti nuo 25 iki 95 tūkst. litų.

Remdamiesi 2001–2004 metų operatyviniais duomenimis, prokurorai įtarė, kad trys tuometiniai Seimo nariai – konservatorius Arvydas Vidžiūnas, socialliberalas Vytautas Kvietkausas ir socialdemokratas Vytenis Andriukaitis – galėjo imti kyšius iš „Icor“ (tuometinės „Rubicon group“) akcininko A. Janukonio už įtaką priimant įvairius teisės aktus.

Tuomet buvo skelbiama, kad kyšių suma galėjo svyruoti nuo 25 iki 95 tūkst. litų.

Siekiant išsiaiškinti parlamentarų ryšius su A. Janukoniu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai 2004-ųjų vasarą surengė reidus tuo metu įtakingiausių šalies partijų būstinėse.

Tų pačių metų spalio 21 dieną pranešta, kad tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos.

A. Janukonis taip pat daugiau nei dešimtmetį buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos įmonės „Vilniaus energija“, 2002-2017 metais valdžiusios Vilniaus šilumos ūkį, valdybos narys.

„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos.

Dabartinė sostinės valdžia sako, kad buvusio mero Artūro Zuoko vadovaujama miesto savivaldybė sutartį su „Veolia“ (tuometine „Dalkia) pasirašė siekiant tenkinti verslo interesus, joje buvo korupcijos elementų. Savivaldybė teigia, kad investuotojas nevykdė įsipareigojimų ir iš jo Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.

„Veolia“ taip pat pateikė ieškinį Lietuvos valstybei Vašingtono arbitraže reikalaudama atlyginti apie 79 mln. eurų žalą dėl, jos teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo. Lietuvos valstybė savo ruožtu reikalauja iš „Veolia“ daugiau nei 240 mln. eurų kompensacijos už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams.