Kiekvienais metais atėjus vasarai, kai didelė dalis gyventojų vyksta atostogauti, rankoves pasiraitoja ilgapirščiai, siekiantys pasinaudoti tuo, kad namai ir butai ilgesniam laikui lieka be šeimininkų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pastebi, kad pastaruoju metu kinta vagiamų daiktų pobūdis, o nusikaltėliai vis dažniau taikosi ir į namuose laikomas meno vertybes, kurias gyventojai apdraudžia gana retai.

„Jei prieš keletą metų daugiausiai buvo vagiami kompiuteriai, filmavimo kameros, kita technika, netgi televizoriai, tai dabar ilgapirščius labiausiai masina grynieji pinigai ir papuošalai, taip pat brangūs kailiniai, paveikslai ir kitos meno vertybės, – sako draudimo ekspertas. – Į pastarąsias dažniausiai taikosi arba profesionalai, žinantys, kurie meno kūriniai yra vertingi, išmanantys jų rinką, arba vagiantys viską, kas primena aukso dirbinius“.

Anot T. Nenartavičiaus, neretai net patys meno vertybių savininkai tiksliai nežino, kiek verti jų turimi kūriniai, todėl pasitaiko atvejų, kai prašoma juos įvertinti.

„Įvertinant galima remtis pirkimo-pardavimo suma, jei buvo įsigyta aukcione arba sumokėta kaina antikvariate. Tačiau yra turto, kuris gali būti paveldėtas arba jo vertė pakitusi. Kitas atvejis, kai savininkai neturi meno vertybės vertę patvirtinančių dokumentų, nors būna įsitikinę, kad jiems priklausantis kūrinys vertas kelių ar keliolikos tūkstančių eurų ar daugiau, ir bando jį apdrausti. Tuomet prieš draudžiant geriausia atlikti nepriklausomą įvertinimą, – pataria specialistas.

Jo teigimu, norint tai padaryti, būtina pateikti meno kūrinio vertę patvirtinančius dokumentus. Jų neturint, reikėtų kreiptis į meno kūrinių vertintojus, kurie gali pateikti objektyvias išvadas dėl paveikslo ar kito objekto vertės ir jo piniginės išraiškos. Remiantis šiuo įvertinimu meno kūrinys ir yra draudžiamas, o įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginama faktiškai patirta žala.

T. Nenartavičius pažymi, kad itin brangių meno kūrinių, kurie būtų paklausūs tarptautinėse meno rinkose, lietuviai namuose turi retai arba paprastai jais per daug nesigiria, neviešina jų kainos. Vis tik pasitaiko, kad namuose laikomi ir keliolikos tūkstančių eurų verti eksponatai. Draudimo bendrovės darbuotojai atsimena atvejų, kai už pavogtą paveikslą yra tekę išmokėti ir dviejų su puse tūkstančių eurų išmoką. Tuomet Panevėžio mieste pavogtas kūrinys buvo įvertintas maždaug 2900 eurų suma.

„Brangių kūrinių dažniau turi kolekcionieriai, kurių mūsų šalyje taip pat nėra labai daug, o paprastų gyventojų namuose vagys dažniau aptinka vertingų juvelyrikos darbų. Paprastai jie būna vertingi vien dėl medžiagų, iš kurių yra pagaminti – brangiųjų metalų, brangakmenių, – sako draudimo ekspertas. – Pavyzdžiui, esame sulaukę prašymo registruoti draudžiamąjį įvykį, kurio metu buvo pavogtas laikrodis, įvertintas net 5700 eurų“.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, nuo brangenybių vagių dažnai nukenčia bažnyčios, kurios paprastai būna prastai apsaugotos – į jų vidų nusikaltėliai patenka išlaužę duris ar išdaužę langus. Po ilgapirščių apsilankymo čia taip pat dažniausiai pasigendama iš vertingų metalų pagamintų daiktų.

Dėl meno kūrinių draudimo į draudikus kartais kreipiasi įvairių parodų organizatoriai, tačiau jie labiau baiminasi fizinio kūrinių apgadinimo rizikos, o ne vagysčių, nors ekspozicijų apšvarinimų taip pat pasitaiko. 2007 metais iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto patalpose surengtos parodos pagvelbti trys menininkės Kristinos Čyžiūtės darbai, o iš Justino Vienožinskio dailės mokyklos Vilniuje pavogta 30 Kristijono Miliūno tapybos darbų.

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per praėjusius šių metų mėnesius iš viso šalyje užregistruota daugiau kaip 9 600 vagysčių iš privačios nuosavybės objektų – 3,8 proc. mažiau nei per tą patį 2014 metų laikotarpį. Beveik ketvirtadalis jų buvo išaiškinta.