FNTT kirto nelegaliai prekybai: konfiskavo cheminių mišinių už maždaug 2 mln. eurų

  • Teksto dydis:

Atlikdami ikiteisminį tyrimą, pareigūnai aptiko, įtariama, nelegaliai parduodamų neaiškios sudėties cheminių mišinių ir kitų klastočių už maždaug 2 mln. eurų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Kol kas įtarimai pateikti vienam asmeniui.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai su Panevėžio apygardos prokuratūra vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimai nelegalių ir suklastotų augalų apsaugos produktų prekyba.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

FNTT pareigūnai įtaria, kad Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose veikusi asmenų grupė nelegaliai prekiavo augalų apsaugos produktų falsifikatais, atgabentais iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos bei Lenkijos.

Anot teisėsaugos, manoma kad nelegalią prekybą chemikalų klastotėmis organizavo agronomiją išmanantys asmenys, anksčiau turėję sąsajų su žemės ūkio veikla užsiimančiomis bendrovėmis, augalų apsaugos produktų prekyba.

Be to, įtariama, kad padirbti chemikalai „šešėlyje“ pardavinėti prisidengiant juridiniais asmenimis, kuriems neva atstovavo prekeiviai. Teisėsaugos duomenimis, už nelegalias prekes galėjo būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras, kurios vėliau nebūdavo įtraukiamos į pardavėjų oficialiai atstovaujamų įmonių buhalterijas.

Netikrose sąskaitose dažniausiai būdavo nurodomas fiktyvus mokėjimo pagrindas, pavyzdžiui, apmokėjimas už tariamai parduotą legalų produktą ar suteiktas specialisto konsultacijas. Dalį nelegalios produkcijos asmenys galėjo parduoti ir individualiai, neturėdami leidimo ūkinei komercinei veiklai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, padirbtas prekes pardavinėję asmenys su potencialiais klientais bendraudavo slapstydamiesi, naudodavo įvairias mobiliąsias pokalbių programėles, o prekes nelegaliai parduodavo tik patikimiems klientams – ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms, kitiems komercinę veiklą vykdantiems asmenims.

Šešėlinę prekybą organizavę asmenys, manoma, padirbtą produkciją įsigydavo dideliais kiekiais, vėliau perfasuodavo į mažesnes talpas, pažymėdavo produktų etiketėmis ir realizuodavo klientams. Nelegalios prekės, siekiant jas nuslėpti, žymėtos ir sutartiniais ženklais – atitinkamais numeriais.

Atliekant ikiteisminį tyrimą penkiuose miestuose atliktos kratos įtariamų nusikalstamas veikas vykdančių asmenų gyvenamosiose vietose, jų vadovaujamose bendrovėse, sandėliavimo patalpose.

Pagal pirminį Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimą, per kratas rastų jau supakuotų ir paženklintų augalų apsaugos produktų vertė, skaičiuojant pagal originalių produktų rinkos kainą, gali siekti per 200 tūkst. eurų. Vertinant kartu su neaiškios cheminės sudėties mišiniais, supakuotais kačių kraiko etiketėmis paženklintuose maišuose bei trąšų maišuose, sulaikytų klastočių vertė rinkoje gali siekti apie 2 mln. eurų.

Didžiosios dalies jau supakuotų produktų veikliosios medžiagos priskiriamos sulfonilurėjos grupei – tai herbicidai, kurių naudojimo norma yra ypač maža. Specialistai suskaičiavo, kad jei priemonės būtų naudojamos po 25 gramus vienam hektarui, tai vien per kratas maišuose rasto kiekio pakaktų 163 tūkst. hektarų.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją arba per Rusiją bei Latviją. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.

Anot FNTT, skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių