Drąsiaus Kedžio pradėta kova dėl savo dukters likimo, nesibaigė ir po jo mirties. Ją tęsia jo artimieji ir Lietuvos žmonės, bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje stoję ir vieningai pasipriešinę, kaip jiems tuo metu atrodė, neteisėtam teismo sprendimui. Vėliau teismas patvirtino – jie buvo teisūs.

Mergaitės gynėjai

Gegužės 14-osios Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsackio sprendimas, skubiai grąžinti D.Kedžio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei, sulaukė protestų bangos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Juo pasipiktinę žmonės apgulė Venckų ir Kedžių namus Garliavoje bei neleido anstoliui įteikti teismo sprendimo mergaitės globėjai Neringai Venckienei. Gegužės 16 d. įtampos neišlaikiusi N.Venckienė atsidūrė ligoninėje, o įaudrinti žmonės net nesiruošė trauktis iš Klonio gatvės, neleisdami net vežti mergaitės į susitikimus su motina.

Neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, bet Panevėžio apygardos teismas po savaitės sustabdė B.Varsackio sprendimo vykdymą, o vėliau, kaip neteisėtą, jį visai panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti tam pačiam Kėdainių rajono apylinkės teismui. Ji atsidūrė ant teismo pirmininko Vitalijaus Kondratjevo stalo.

Jau įvyko pora šios bylos posėdžių, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės taip ir neprasidėjo. Gruodžio 20 d., kai V.Kondratjevas atmetė N.Venckienės prašymus stabdyti bylos nagrinėjimą iki nebus aiškūs rezultatai pedofilijos byloje ir byloje dėl motinystės teisių į dukrą apribojimo L.Stankūnaitei, mergaitės globėja pareiškė nušalinimą visam teismui.

Jos prašymą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas gruodžio 29-ąją, nušalinimą teismui atmetė. Bylą toliau nagrinės tas pats Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas V.Kondratjevas. Kito posėdžio data dar nepaskirta.

Nežiūrint į tai, kad mergaitė kol kas saugiai gyvena savo globėjos namuose, žmonės iš Klonio gatvės nesiskirsto. Rudenį, iš žmonių suaukotų pinigų, jie nusipirko namelį ant ratų, kuriame sutiko tiek Kalėdas, tiek naujus 2011-uosius metus.

Pedofilijos byla nutraukta

Praėjusiais metais taip ir nebuvo atversta dar viena su D.Kedžiu glaudžiai susijusi byla – pedofilijos, kurioje įtarimai mergaitės tvirkinimu buvo pateikti vieninteliam įtariamajam Andriui Ūsui.

Pirmą kartą ši byla buvo atidėta dėl kaltinamojo advokatės Loretos Kraujutaitienės ligos, antrą kartą dėl pačio A.Ūso mirties. Trečią kartą bylą teko atidėti dėl to, kad ją nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas neturėjo pačios bylos, ji buvo pas Venckų skundus nagrinėjančius Panevėžio apygardos teismo teisėjus, o A.Ūso našlė Guoda Ūsienė, siekianti mirusio vyro reabilitacijos, dar nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų.

Ketvirtą kartą į teismo posėdį sukviestos šalys, išgirdo netikėtą naujieną – valstybės kaltinimą šioje byloje atstovaujanti prokurorė paprašė bylą nutraukti, nes vienintelis įtariamasis yra miręs. Teismas šį prašymą patenkino, tačiau su juo nesutinka nei Venckai, norintys, kad A.Ūsas nors ir po mirties atsakytų už savo padarytus nusikaltimus, nei G.Ūsienė, siekianti vyrą reabilituoti.

Jie įteikė skundus Panevėžio apygardos teismui, o šis juos persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nusprendė, jog pedofilijos bylos likimas nuo šiol bus Klaipėdos apygardos teismo rankose.

Jei Venckų ir G.Ūsienės skundai bus patenkinti, byla bus nagrinėjama toliau, jei ne – garsiojoje pedofilijos istorijoje amžiams bus padėtas taškas.

L.Stankūnaitė tapo kaltinamąja

Pernai iš teismo į teismą keliavo ir Venckų skundai, kuriais jie siekė panaikinti Vilniaus apygardos prokurorų sprendimą pedofilijos bylą perduoti teismui nagrinėti, nors visos apskundimo procedūros joje dar nebuvo baigtos.

Prokurorams pareiškus, kad L.Stankūnaitei, jos seseriai Violetai Naruševičienei ir Jonui Furmanavičiui įtarimai nebus pareikšti, o A.Ūsas prieš teismą stos tik dėl mergaitės tvirkinimo, bet ne dėl jos seksualinio prievartavimo, Venckai ketino apskųsti tokį prokurorų sprendimą, tačiau nespėjo.

Prokurorai paskubėjo bylą perduoti teismui, ką Venckams apskundus šį skubėjimą konstatavo ir bylą gavę Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai. Jie nutarė bylą iš naujo grąžinti prokurorams ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau šią nutartį prokurorai apskundė aukštesnės instancijos teismui ir laimėjo.

Po to teismo nutartį apskundė Venckai, vienas teismas jų skundą patenkindavo, kitas atmesdavo, liepęs visas problemas išsiaiškinti žemesnės instancijos teismui, kol galiausiai Panevėžio apyagrdos teismas nusprendė – įtarimai L.Stankūnaitei nebus pareikšti, nes tai privalo daryti ne teismas, o prokurorai.

Moteris, kurią D.Kedys kaltino pardavinėjant savo dukrą pedofilams ir prieš kurią liudija jos dukra, teisėsaugos akyse liko švari ir nekalta. Tai jai „atrišo“ liežuvį, garsiosios spaudos konferencijos metu, visą istoriją pakreipti kita linkme – esą mergaitė buvo tvirkinama ne juos nuomojame bute, o tai devynis mėnesius buvo daroma būtent pas Venckus.

Po tokio interviu, N.Venckienė ir jos mama Laimutė Kedienė kreipėsi į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą, prašydamos L.Stankūnaitei privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižto.

Pirma jų skundas buvo atmestas net nenagrinėtas, tačiau kai moterys teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, atsakymas buvo kitoks – skundas turėjo būti priimamas ir nagrinėjamas.

Taip L.Stankūnaitė tapo kaltinamąja, nors ir ne toje byloje, kurioje tikėjosi Venckai. Taikomojo posėdžio metu paaiškėjo, kad buvusi D.Kedžio sugyventinė dėl dukters tvirkinimo globėjų namuose buvo padavusi skundą į Kauno apygardos prokuratūrą, buvo pradėtas tyrimas, tačiau vėliau nutrauktas kaip nepagrįstas.

Kitas posėdis šmeižto byloje įvyks vasario 8 d.

Byla veja bylą

Praėjusiais metais bylų susijusių su D.Kedžio šeimos tragedija netrūko.

Jo tėvai L.Kedienė ir Vytautas Andrius Kedys teismo paprašė apriboti motinystės teises L.Stankūnaitei. Byla pradėta, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas ją sustabdė, kol nebus atsakymų pedofilijos byloje.

N.Venckienė yra pareiškusi 2 mln. litų ieškinį valstybei dėl Kauno apygardos prokuroro Kęstučio Betingio ir Generalinės prokuratūros prokuroro Redo Savicko veiksmų. Vieną ji kaltina perdavus jos kompiuteryje rastą medžiagą iš vienos bylos į kitą ir taip atsiradus galimybei su ja susipažinti ne tik A.Ūsui, bet ir kai kuriems žiniasklaidos atstovams, kitą – paviešinus jos telefoninių pokalbių išklotines.

Ši byla įstrigo Vilniaus apygardos teisme, nes joje atsirado ir dar viena šalis – Teisingumo ministerija.

15 tūkst. litų N.Venckienė reikalo ir iš Kriminalinės policijos biuro dėl nevykdomos jos globotinės, D.Kedžio dukters apsaugos. Mergaitės apsauga buvo nutraukta iškart po jos tėvo mirties. N.Venckienė šį Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir bylą laimėjo.

Teismas nusprendė, apsauga D.Kedžio dukrai panaikinta neteisėtai, tačiau niekas jos sugrąžinti į Venckų namus neskubėjo – buvo deramasi, dėl apsaugos apgyvendinimo Venckų namuose, o to padaryti nesutikus, grąsinta apsaugos mergaitei iš viso neskirti. Tik, kai N.Venckienė viešai pranešė, kad dėl Kriminalinės policijos biuro veiksmų kreipėsi į teismą ir reikalauja atlyginti nuostolius, mergaitei apsaugą grąžinta, apsaugos darbuotojai įsikūrė budelėję prie Venckų namų tvoros.

Vieną jos ieškinio dalį, dėl patirtų nuostolių, bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė, antroji ieškinio dalis dėl patirtos žalos vykstant šeimai į Juodkrantę, prijungta prie kitos, tame pačiame teisme nagrinėjamos bylos.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teko nagrinėti ir N.Venckienės skundus dėl jai Teisėjų ir drausmės komisijos iškeltos bylos. N.Venckienės skundai buvo atmesti.

Už teismo įžeidimą šiais metais gali tekti atsakyti L.Kedienei, pasipiktinusiai, kad pedofilijos byla buvo nutraukta. Baudžiamoji byla už tą patį gresia ir N.Venckienei.

Mirčių bylos nebaigtos

Nors greitai po to, kai buvo rastas D.Kedžio kūnas, prokurorai suskubo pranešti, kad jau aišku, kas užpernai spalio 5-ąją Kaune nušovė V.Naruševičienę ir J.Furmanavičių. Esą tai įvykdė vienas, niekieno nepadedamas D.Kedys.

Prokurorai suskubo pranešti, kad tam pakanka ir įrodymų – vyrą, tiesa tik iš nugaros, nufilmavo J.Furmanavičiaus žūties vietoje gatvėje įrengtos kameros, jo DNR pėdsakų rasta tiek ant ginklo, tiek mikroautobusiuke, kuriuo vyko tariami žudikai. Tik vėliau, jau vasarą, kai ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateko į nukentėjusiais pripažintų D.Kežio artimųjų rankas, paaiškėjo, kad ant ginklo nei D.Kedžio, nei kažkieno kito DNR pėdsakų neaptikta.

Žadėta, kad dvigubos žmogžudystės byla bus netrukus baigta, tačiau jos rezultatų nėra iki šiol. Kaip ir tyrimuose dėl D.Kedžio ir A.Ūso mirčių.

Vienoje byloje laukiama, kol ikiteisminio tyrimo medžiaga bus išversta į švedų kalba ir perduota Švedijos ekspertams, kas trukdo baigti kitą bylą, dėl A.Ūso mirties, neaišku. Lietuvių ekspertų teiginiai abiejuose jose nesikeičia – abu mirė visiškai girti, tik vienas užspringo savo skrandžio turinio ir 12 cm ilgio švendrės lapu, o kitas nuskendo baloje, kurioje vandens nebuvo daugiau kaip iki kelių.