Į išdraskytos Daktarų gaujos vietą taiko kitos nusikalstamos grupuotės, bet manoma ir viliamasi, kad jos šiurpinančios Daktarų imperijos šlovės nepakartos. Prieš gerą dešimtmetį Henrikas Daktaras pasakė, kad kol jis sėdi už grotų, Kaune jaunimas daro „bespriedelą“. Daktaras išėjo, bet „bespriedelo“ nebesutvarkė.

Agurkas - ne Henytė

Traukinys jau buvo nuvažiavęs. Įžūlus jaunimas nebeklausė seno vilko žodžių, Kaune be jo žinios ėmė šaudytis visokie Agurkiniai ir Kamuoliniai, o galiausiai, praėjusią savaitę Bulgarijoje, sulaikytas ir pats Henytė, kurio ateitį iš ikiteisminių tyrimų bylų gausos spėjantys prokurorai H.Daktarui pranašauja ilgus metus nelaisvėje. Iš beveik 30 metų Kaune viešpatavusios gaujos galybės beliko prisiminimai.

„Vieni Daktarų grupuotės mohikanai jau patraukti arba greitai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kiti - jau praradę įtaką, trečių nebėra gyvųjų tarpe. Šitos nusikalstamos grupuotės era baigėsi“, - įsitikinęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.  

Daktarų epopėjoje padėtas taškas, epilogą greit ims rašyti teismas, bet Lietuvos istorijoje Henytės vardas išliks įrašytas stambiomis kruvinomis raidėmis. V.Račkauskas mano, kad tokios įtakingos gaujos Lietuvoje niekada nebebus. Dabartinės Kauno gaujos taip pat stiprios, bet jos kitokios.

H.Daktaras ir jo vaikystės draugai kelią į pripažinimą skynėsi kumščiais ir plytomis, o jaunosios organizuotų nusikaltėlių gaujų atstovai nuo pirmųjų žingsnių kriminaliniame pasaulyje švaistosi šaunamaisiais ginklais. Kalbama, kad šiame dešimtmetyje Kaune šėlstančios Agurkinių gaujos vadeiva Saulius Velečka, pravarde Agurkas, jau spėjo susikrauti didesnius turtus nei senieji Daktarai, tačiau Agurkas niekada nebus H.Daktaras, vien todėl, kad Henytė buvo pirmas.

Kauniečiams varė baimę

Pirmos žinios apie Vilijampolėje besišlaistančią įžūlių chuliganų, vagių ir moterų prievartautojų gaują mieste pasklido dar aštuntojo dešimtmečio viduryje. Po truputį jų įžūlumas didėjo, nusikaltimų daugėjo.

Nusikaltimų mastai ypatingai išaugo maždaug prieš ketvirtį amžiaus, kai sovietinė valdžia žmonėms leido užsiimti privačia veikla. Atsirado turtingų žmonių. Anuomet buvo manoma, kad turtai gali būti sukraunami tik iš spekuliacijos ar kitos suktos veiklos, todėl Daktarų darbelius pasmerkė ne visi. Patiems Daktarams įvaizdis buvo svarbus. Retas su teisėsauga bendravęs gaujos narys labiausiai nenorėdavo prisipažinti dėl vagysčių susijusių su „Žalgirio“ krepšininkais. Jiems buvo gėda, kad taip pasielgė su garsiais žalgiriečiais, kurie anuomet turėjo galimybę iš užsienio parsivežti įvairių vertingų daiktų.

Atgarsiai dėl dideliu greičiu augusių nusikaltimų skaičių pasiekė Maskvą, todėl juos tirti buvo pavesta Vidaus reikalų ministerijoje specialiai sudarytai operatyvinei grupei, kuriais vadovavo Kriminalinės paieškos valdybos trečiojo skyriaus viršininkas Alvydas Sadeckas.

„Jau tuo metu grupuotė išsiskyrė įžūlumu ir noru pademonstruoti savo galią. Buvo siekiama, kad žmonės jų bijotų. Baimė reikalinga turto prievartavimui“, - ketvirčio amžiaus senumo įvykius prisiminė A.Sadeckas.

Organizuotų gaujų pionieriai

Daktarai skyrėsi nuo kitų tuomet Lietuvoje buvusių nusikaltėlių. Tai buvo pirmoji gauja šalyje, kuri atitiko organizuoto nusikalstamumo susivienijimo sąvoką. Ji turėjo savo hierarchiją, filosofiją, griežtai apibrėžtus veiklos metodus. Daktarai visiems atvirai demonstravo, kas yra tikrieji Kauno šeimininkai, tačiau be reikalo dėmesio į save neatkreipdavo. Spėliojama, kad tuo metu gauja įvykdė ne vieną žmogžudystę, tačiau pakankamai įrodymų nebuvo. Gali būti, kad prokurorai kažką vertingo atkapstė per pastaruosius kelis metus, nes teigiama, kad H.Daktaro paieška paskelbta už nusikaltimus, kurie gali siekti anuos laikus.

Grupuotė niekada nesišvaistydavo ginklais viduryje baltos dienos ir nesprogdindavo automobilių bei pastatų, kaip tuomet darydavo kitos garsiausios Sovietų Sąjungos gaujos.

Daktarai labai saugodavosi. Gaujos nariu negalėdavo tapti kas panorėjęs, o jos valdžią saikstė ne tik draugystės, bet ir giminystės ryšiai, kurie nuo seno Daktarų šeimoje buvo labai stiprūs.

Grupuotė jautė milicijos dėmesį ir stengėsi be reikalo nerizikuoti. Pavyzdžiui, H.Daktaras po kiekvieno savo rankomis įvykdyto nusikaltimo degindavo batus ir drabužius. Bet net ir pačios sumaniausios apsaugos priemonės pasislėpti nuo teisėsaugos nepadėjo. H.Daktaras ir dar aštuoni jo bendrai sėdo už turto prievartavimą ir plėšimus, tačiau jo įtaka nesumenko, o grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis pasiekė dar didesnę valdžią.

Naudojosi korupcijos tinklu

Beveik prieš 25 metus Daktarų nusikaltimus pradėję tirti pareigūnai iškart suprato, kad turi reikalą su dar nematytomis užmačiomis turinčia gauja. Daktarai turėjo ryšių milicijoje. Netrukus buvo atleistas vienas iš Kauno kriminalinės policijos vadovų, visos kratos buvo atliekamos nežinant Kauno pareigūnams. Korupcijos požymiai vėliau tik ryškėjo. Iš komisariatų dingdavo svarbūs dokumentai ir įkalčiai, neretai atrodydavo, kad Daktarai iš anksto žinodavo kokį žingsnį žengs tyrėjai.  

„Korupcija klestėjo visuose lygiuose: policijoje, prokuratūroje, teismuose“, - prisiminė buvęs Kauno miesto vyriausiojo komisariato viršininko pavaduotojas Antanas Gaižauskas.

Žinoma, kad prieš gerą dešimtmetį Daktarai ryšių turėjo ne tik teisėsaugos struktūrose, bet ir politikoje. Buvo jaučiamas didelis politinis spaudimas, kai Seime buvo priimamas įstatymas garantuojantis švelnesnę bausmę informatoriais tapusiems organizuoto nusikalstamumo grupuočių nariams. Vis tik įstatymas buvo priimtas. Manoma, kad jis tapo viena iš daugybės priežasčių leidusių Daktarus išvaikyti.

Į politiką veržėsi ir patys Daktarai. Vadeivos sūnus Enrikas prieš septynis metus net buvo prasimušęs į Kauno miesto tarybą, tačiau greitai buvo apkaltintas narkotikų ir padirbtų pinigų platinimu, bei sėdo už grotų. Yra žinių, kad su Daktarų gauja siejamus asmenis buvo bandoma įtaisyti policijos mokykloje, teisės moksluose, kuriuos baigę, jie galėtų infiltruotis į didžiausių priešų - policininkų, prokurorų gretas.

Daktarai ne tik gynėsi

Platus Daktarų ryšių tinklas - vienas iš skirtumų nuo dabartinių Kaune veikiančių gaujų. Neabejojama, kad jos turi savų parsidavėlių pareigūnų, tačiau galvojama, kad informatorių tinklas tikrai nėra toks, kokį turėjo Daktarai.

„Jaunos grupuotės tokių pažinčių negali greitai susirasti. Reikia laiko, ryšių ir autoriteto. Bet jeigu tos gaujos nori egzistuoti bent pusę to laiko, kiek egzistavo Daktarai, jos informatorių turės ieškotis. Gyvenimas vers“, - pasakojo buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.   

Kare su teisėsauga Daktarai ne tik gindavosi. Jie ir smogdavo. Po kiekvieno rimtesnio šio širšių lizdo pajudinimo, jo ramybę sujaukę aukščiausi pareigūnai pajusdavo spaudimą iš politikų ir kai kurių kolegų. Spaudoje pasirodydavo šmeižikiški straipsniai. Tą yra patyręs ir pats V.Grigaravičius.

„Nuo pat grupuotės susikūrimo dienos, kalbėdami su milicininkais jie vadovaudavosi dviem taisyklėmis: niekada neprisipažinti ir visus įmanomus pareigūnų veiksmus apskųsti. Paprasti vagys taip niekada nesielgdavo“, - pasakojo A.Sadeckas.

Ryšių rado ir kalėjime

Vis tik iš devynių 1986 metais sučiuptų Daktarų penki prabilo. Teismo procesui dėmesys buvo milžiniškas. Teisė pats Aukščiausias teismas o visi nuo 7 iki 10 metų nelaisvės nuteisti kauniečiai buvo išvežti į kalėjimo įstaigas už Lietuvos ribų. Tikėtasi, kad Novosibirske kalintis H.Daktaras negalės turėti įtakos laisvėje paliktiems draugams, bet H.Daktaras rado būdų, kaip sušvelninti sibirietišką kalėjimo viršininko širdį.

Lietuviškais lašiniais vaišinta ir degtine girdyta kalėjimo valdžia greitai „pastebėjo“ nepriekaištingą Henytės elgesį. Po kelių metų lietuvis perkeltas į vadinamąsias laisvas statybas, buvo grįžęs pasisvečiuoti ir į Lietuvą, o rusai Lietuvos kriminalistams apie tai net nesivargino pranešti. 1987 m. rudenį nuteistas H.Daktaras atlikęs pusę jam skirtos bausmės 1991 m. jau buvo laisvėje.

Varžovus šalindavo tyliai

Į laisvę grįžęs Henytė greitai aplink save subūrė kelis senus draugus ir naujus patikimus pažįstamus. Daktarai pasinėrė į automobilių vagysčių, spirito kontrabandos verslą, vėliau įsisuko į neskaidrius privatizacijos procesus, kurie jiems krovė milijonus. Patys banditai juokavo, kad miega ant pinigų.

H.Daktaro autoritetas kasdien augo, bet jis siekė absoliučios valdžios. 

1993 m. viduryje nuo žemės paviršiaus netikėtai dingo H.Daktaro pažįstamas, su juo dėl valdžios mieste galėjęs varžytis, prieš savo dingimą Daktarų irštvoje - „Vilijos” restorane apsilankęs Vladimiras Seneckis, pravarde Turistas. Vėliau dingo ir senas H.Daktaro bičiulis ir giminaitis, Daktarų smegenimis vadintas Rimantas Ganusauskas - Mongolas bei kiti mažiau svarbūs, bet Henytės viešpatavimui priešintis galėję nusikalstamo pasaulio šulai.

Jie tiesiog dingdavo. Tai taip pat buvo išskirtinis Daktarų grupuotės bruožas. Šiuo metu Kaune didžiausią galią turintys ir anuomet kituose miestuose karaliavę organizuotų grupuočių nariai nevengdavo viešų žmogžudysčių, tuo metu daug Daktarų konkurentų pradingo, o žinių apie kai kuriuos iš jų nėra ir iki šiol.

„Daktarų grupuotė vengdavo šaudyti, sprogdinti viduryje dienos. Žmogus paprasčiausiai dingdavo. Nebūdavo lavono, todėl policija negalėdavo ieškoti žudikų. Reikėdavo ieškoti dingusio be žinios žmogaus“, - pasakojo V.Grigaravičius. 

Gali būti, kad dar sovietmečiu dėl nekeliamo triukšmo elegantiškais mafijozais vadinti Daktarai, dėl tos pačios priežasties ir išsilaikė taip ilgai. Kovai su nebekontroliuojamu nusikalstamumu maždaug prieš 15 metų suburtos specialios tyrėjų grupės pirmiausia buvo metamos į Panevėžį, Klaipėda, Telšius, kuriuose nusikalstamos gaujos paskui save palikdavo lavonų pėdsakus.

„Suveikė eiliškumo principas, nes kituose miestuose lavonų buvo krūvos“, - pasakojo A.Gaižauskas.

Nužudymai - verslo dalis

Daktarai įtarė, kad Mongolas yra prisidėjęs prie žudynių „Vilijos“ restorane. Į jo patalpas įėjusių, automatais ginkluotų žudikų kulkos pakirto ne vieną Daktarų gaujos narį, tačiau nekliudė tuo pat metu pastate buvusių, ir, kaip manoma, pagrindinių taikinių: H.Daktaro, Algirdo Laurinavičiaus - Luro, Vidmanto Gudzinausko - Guzo ir Vidmanto Siaurusevičiaus - Siauro. 

„Pabrėžiu, kad tikrasis organizuotas nusikalstamumas yra verslas. Jis nevykdo neapgalvotų nužudymų. Jie retai susiję su paprasčiausiai apiplėšimais. Žudomi tos pačios aplinkos žmonės, kurie tam verslui trukdo“, - aiškino A.Sadeckas.

„Tarpusavio santykių aiškinimasis - vienas iš organizuoto nusikalstamumo bruožų. Anksčiau ar vėliau įvyksta konfliktas“, - pridūrė V.Račkauskas. 

Viešpatavimą nutraukė teismas

Galingų konkurentų mažėjo, o H.Daktaras vis plėtė savo imperiją. Tam pasitarnavo ne tik Daktarų aktyvumas, bet ir neteisingi arba pavėluoti politiniai sprendimai. Atgavus nepriklausomybę buvo beveik sužlugdyta ir tik vėliau ant kojų vėl atstatyta kriminalinių tyrimų veikla. Su gyvenimo tempu nespėjo įstatymų leidėjai. Daktarų veikla vystėsi ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies sienų. Plėtėsi veiklos ribų ir nusikaltimų įvairovės tinklas, o H.Daktaro vis nepavykdavo pričiupti, nes pats vadeiva stengdavosi nesitepti rankų. Bet klydo ir jis. 

1997 metų pradžioje Vilniaus apygardos teismas Henytei skyrė daugiau nei septinerių metų laisvės atėmimo bausmę už tarpininkavimą išperkant automobilius ir grasinimus. Tokia bausmė H.Daktarą nustebino, nes pagrindiniu liudytojų byloje turėjęs būti verslininkas Sigitas Čiapas buvo suvarpytas kulkų iškart po Henytės suėmimo. Prie S.Čiapo namų jo tykoję smogikai nužudė ne tik verslininką, bet jo vairuotoją Vincą Varną. Tik per plauką gyva liko S.Čiapo žmona Jolanta.

Žinoma, kad S.Čiapas kartu su Henyte kartu vertėsi į Lietuvą veždami didelius kiekius kontrabandinio spirito. Būta žinių, kad jie kartu galvojo įkelti koją į alkoholio gamybos verslą, bet tarp jų perbėgo juoda katė.

Prarastų pozicijų nebesusigrąžino

Kol H.Daktaras sėdėjo jo įtaka blėso, o jo gauja ėmė išgyventi ne pačius geriausius laikus. Prasidėjo ne tokie apgalvoti, o žaibiškos, kad ir nedidelės naudos siekiantys nusikaltimai. Pradėta kalbėti, kad ne pačius geriausius laikus išgyvena ir paties H.Daktaro šeima, kuriai nelengva išlaikyti Užliedžiuose stovintį pilį primenantį namą. Iš Daktarų grupuotės šešėlio ėmė lįsti kitos Kauno gaujos.

Vėl už pavyzdingą elgesį anksčiau į laisvę 2001 m. išėjęs H.Daktaras iškart ėmėsi atstatinėti tvarką.

Pasipylė iki H.Daktaro teisėsaugos nenuvedusių, bet akivaizdžiai jam padėjusių žmogžudysčių virtinė. Vos tik H.Daktaras pravėrė įkalinimo įstaigos duris iškart nuo snaiperio kulkos krito bene vienintelis Daktarams galėjęs pasipriešinti Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė. Vėliau kas kelias savaites būdavo pasikėsinama į nusikalstamo pasaulio atstovus. Teisėsauga pastebėjo, kad po kiekvieno šūvio augo Henytės valdžia. Kalbama, kad Daktarai savo įtaką augino ne tik savo, bet ir teisėsaugos rankomis. Pareigūnai vis gaudavo informacijos apie įvairią nusikalstamą veiklą, kurią ištyrus į teisiamųjų suolą sėsdavo Daktarų konkurentai.

Henytė vis stiprino prarastas pozicijas, bet vėliau paaiškėjo, kad traukinys jau buvo nuvažiavęs. Esami ir buvę pareigūnai tiksliai nesutaria, kada Daktarai tapo nebedominuojančia jėga, bet tvirtina, kad šio dešimtmečio viduryje Kauno valdovais jie vadintis nebegalėjo.   

„Kol H.Daktaras sėdėjo, traukinys nuvažiavo. Jis bandė sodinti visus prie bendro stalo ir įvedinėti savo tvarką, bet jaunoji karta jo nebeklausė“, - pasakojo V.Grigaravičius.

Tvorą apšaudė Agurkiniai?

Tuo metu jau veikė kelios stiprios grupuotės, kurios išsilaikė ir savo sąlygas diktuoja iki šiol. Agurkinių lyderis S.Velečka ir jo bendražygis Norbertas Tučkus savarankiškai tvarkytis pradėjo po R.Daškevičiaus nužudymo, kurio gaujai abu ir priklausė. Į S.Velečką ne kartą kėsintasi, todėl Agurkas Kaune važinėjo prabangiu šarvuotu BMW automobiliu, jį lydėjo asmens sargybiniai.

Praėjusią žiemą Henytės ieškoti ir jo namus krėsti pradėję pareigūnai pastebėjo, kad apšaudytą H.Daktaro kiemo tvora. Spėliota, kad taip Daktarų vadeiva teisėsaugos darbuotojus bandė suklaidinti. Neva pabėgo, nes į jį buvo kėsintasi. Tačiau keliama ir kita versija. Kalbama, kad tvorą galėjo apšaudyti Agurkiniai, kurie senam vilkui taip parodė, kas iš tikrųjų dabar yra nusikalstamo pasaulio lyderiai.

Valdžią dalijosi Agurkas ir Kamuolys  

Nuo dešimtmečio pradžios greitai augusiems Agurkiniams Kaune pasidarė ankšta. Ypatinga trintis atsirado su Giedriaus Janonio - Kamuolio vadovaujamais Kamuoliniais. Abejose gaujose yra ne po vieną buvusios Aguoninių grupuotės narį. Kalbama, kad prie Kamuolinių prisijungė ir kai kurie išdraskytos Daktarų grupuotės atstovai.

Pareigūnai mato, kad šiuo metu Kaune dominuojančios gaujos nuo Daktarų skiriasi dar didesniu įžūlumu, labiau rizikuoja, bet tuo metu ir yra labiau išprusę nei senoji gvardija, sėkmingai naudojasi naujausiomis technologijomis.

Agurkinių ir Kamuolinių keliai labiausiai susikirto dėl nelegalaus automobilių vagysčių ir narkotikų gamybos verslo ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos šalyse.

Kalbama, kad Agurkiniai šį pavasarį žiauriai sumušė kelis G.Janonio gaujos narius. Beveik tuo pat metu dingo ir su Kamuoliniais siejamas automobilių vagis Tomas Mickevičius - Varlė. Manoma, kad prieš dvi savaites Kauno rajone įvykęs susišaudymas - šių įvykių pasekmė.

Du „Kalašnikovo“ automatais ginkluoti smogikai suvarpė apynaujį „Audi A8“, kuriuo važiavo su Agurkiniais siejami Tadas Petrošius ir Renaldas Mockus. Abu vyrai išgyveno, o netrukus buvo sulaikytas nužudymo užsakymu įtariamas Kamuolys.

Greitai už grotų gali sėsti ir Agurkas. Birželį Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje S.Velečka, N.Tučkus ir dar šeši Agurkiniai kaltinami didelės vertės turto prievartavimu, grobimu, sukčiavimu. Teisėsauga turi daug daugiau duomenų apie jų darytus nusikaltimus, tačiau kai kuriems jiems trūksta įrodymų, vis dar vyksta ikiteisminiai tyrimai. Gaujos lyderiai teismo proceso laukia laisvėje.

Mafija nemiršta

Praėjusią savaitę visą Kauną krėtę kriminalistai atliko kone pusšimtį kratų, kurių metu aptiktas sandėlis su pustrečio šimto sprogstamųjų užtaisų. Policija džiaugiasi įsikišusi į gaujų karą.

Paklaustas, ar šiuo metu yra tikimybė, kad Kaune vėl gali susikurti Daktarų lygį siekianti gauja, V.Račkauskas purto galvą. Tačiau galutinės pergalės prieš organizuotą nusikalstamumą dar nenusimato. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie pora dešimčių nusikalstamų grupuočių.

„Organizuoto nusikalstamumo tyrimai rodo, kad išardytos gaujos nariai niekur nedingsta. Gali pasikeisti grupuotės pavadinimas, veikla, bet ji tęsiasi“, - greitos pergalės prieš organizuotą nusikalstamumą nesitiki A.Gaižauskas.

Organizuota veikla jau tampa paveldima kaip verslas. A.Sadeckas nustebo ir labai nusivylė, kai sužinojo, kad kartu su Henytės sūnumi už narkotinių medžiagų ir padirbtų pinigų kontrabanda sėdo Mindaugas Česonis - Viktoro Česonio sūnus, su kuriuo H.Daktaras buvo nuteistas 1987 m.

Sonios pravarde žinomas H.Daktaro bendražygis buvo viena iš tų, kurie neatsilaikė prieš operatyvininkų spaudimą ir papasakojo apie darytus nusikaltimus. Galvota, kad dėl to Henytė buvusiu draugu nebepasitikėjo, o Česoniai atsiribojo nuo Daktarų. Bet paaiškėjo, kad nusikalstami giminių ryšiai nenutrūko.  

„Yra toks blogas posakis: „Jeigu mafija gimė, mafija nemiršta“. Pastebima, kad jei buvęs nusikalstamos grupuotės narys ir tampa normaliu verslininku, prireikus, jis to verslo užtikrinimui bet kada gali panaudoti nusikalstamus metodus“, - kalbėjo A.Sadeckas. 

Daktarų gaujos nokautas

Patį skaudžiausią smūgį Daktarai patyrė prieš praėjusias Kalėdas. Teisėsaugininkai gruodį sulaikė aštuonis gaujos narius. Tarp jų ir vienus lyderių - Vidmantą Gudzinską, pravarde Guzas, Egidijų Abarių, pravarde Goga, Rolandą Zavecką, pravarde Džempis. Iš viso sulaikyta keliasdešimt su gauja siejamų asmenų, kurių bendras padarytas nusikaltimų skaičius gali siekti gerokai daugiau nei šimtą. Remdamiesi sulaikytųjų parodymais, Kriminalinės policijos biuro pareigūnai šių metų pradžioje pakaunės miškuose atkasė nužudytų asmenų kūnus. Gali būti iškelta dešimtys nužudymo bylų. V.Gudzinskas ir E.Abarius ketino sprukti iš Lietuvos, tačiau jiems pasislėpti nepavyko. Iš teisėsaugos akiračio dingo tik Henytė.

Proveržis tiriant Daktarų padarytus nusikaltimus įvyko prieš porą metų, tačiau dabartiniai policijos vadovai visų nuopelnų prisiimti neketina. „Po to, kai prieš 15 metų buvo išardyta Vilniaus brigada, organizuotam nusikalstamumui smūgiai buvo suduodami kasmet. Visi įrodymai apie Daktarų padarytus nusikaltimus rinkti ne vieną dešimtmetį“, - V.Račkauskas.

H.Daktarą ketinama patrukti atsakomybėn už nusikaltimus nuo kurių padarymo gali būti praėjęs kone ketvirtis amžiaus. Iš Bulgarijos į Lietuvą parvežtas H.Daktaras turėtų išgirsti rimtais įrodymais pagrįstus kaltinimus dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo suorganizavimo ir vadovavimo jam, nužudymų, turto prievartavimų, plėšimų ir kitų nusikaltimų. Vakar Bulgarijos teismas leido Henytę perduoti Lietuvai. 

Daktarų gaujos kronika:

1975 m. - maždaug nuo šių metų nusikaltimų ėmėsi save vadinanti „marksiukų chebra“, kuriai priklausė ir H.Daktaras.

1977-78 m. Henytė dukart teistas už chuliganizmą.

1979 m. pirmą kartą oficialiai paminėtas Daktarų gaujos vardas. Apie tokią gaują Kauno kriminalistų pasiteiravo Varėnos kriminalinės milicijos inspektorius Jurgis Grudzinskas, kuris vėliau buvo nužudytas, o nužudymo byla iki šiol neištirta.

1986 m. sulaikytas H.Daktaras ir dar aštuoni jo gaujos nariai, kurie kitais metais nuteisti už namudininkų ir lapių augintojų plėšimus. 

1991-93 metais Kaune buvo bent keli kriminalinio pasaulio lyderiai, bet netrukus daugelis jų dingo arba pasitraukė į Daktarų šešėlį. Netrukus verslininkų reketas pasiekė savo apogėjų.

1997-2001 m. H.Daktaras kalėjo už tarpininkavimą išperkant automobilius ir grasinimus.

2006 metais H.Daktaras buvo dar kartą teisiamas už turto prievartavimą, bet nelaisvėje išbuvo neilgai.

Pernai teisėsauga išgaudė Daktarų gaujos lyderius. H.Daktarui pavyko pasprukti, bet praėjusią savaitę jis buvo surastas besislapstantis Bulgarijoje.