Šiaulių apygardos teismas pranešė, kad politikas nepadarė jam inkriminuotų veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.

S. Stasiūnas buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2019 metų balandžio 9 dienos iki 2023 metų balandžio 11 dienos, eidamas Šiaulių tarybos nario pareigas, suklastojo 12 avanso apyskaitų, jose melagingai nurodė duomenis apie patirtas kuro išlaidas, kurios realiai nebuvo susijusios su tarybos nario veikla.

Politikas taip pat buvo kaltinamas, jog klastodamas avanso apyskaitas ir taip siekdamas pagrįsti su tarybos nario veikla susijusias gautas išmokas ir patirtas išlaidas, tuomet galiojant karantino režimui, viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, pasisavino 855 eurus Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

Valstybinis kaltintojas S. Stasiūno pasirinktos gynybinės versijos teiginius pavadino deklaratyviais bei abstrakčiais, kurių neįmanoma patikrinti ar kaip nors logiškai pagrįsti.

Anot prokuroro, nerealu ir neįtikėtina, kad visoje valstybėje dėl griežtų judėjimo ir tarpusavio bendravimo ribojimų kardinaliai pasikeitus įprasto gyvenimo ir darbo sąlygoms, atsiradus nuotolinio darbo galimybei, savivaldybės tarybos nario S. Stasiūno veikla ir poreikiai naudotis transportu niekaip nepasikeitė.

Prokuroro įsitikinimu, S. Stasiūnas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos.

S. Stasiūnas ir per ikiteisminį tyrimą, ir bylą nagrinėjant teisme kaltę neigė. Kaltinamasis tvirtino, kad, jo žiniomis, nesą nė vieno suklastoto dokumento, visos sąskaitos ir kvitai esantys realūs. Teisme politikas teigė atmetantis kaltinimą dėl dokumento suklastojimo, anot jo, visi dokumentai patvirtinti jo parašu ir už juos pilnai atsako.

S. Stasiūnas neigė kaltinimą ir dėl turto pasisavinimo. Jis tvirtino, jeigu tą turtą pasisavino, tai norėtų jį pamatyti ir kažkaip užčiuopti. Tarybos narys neigė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl piktnaudžiavimo. Šį kaltinimą pavadino jį įžeidžiančiu, o teistumą už tarybos nario veiklą prilygintų istoriniam paradoksui. 

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas dėl išmokų, skirtų naudojamų transporto priemonių degalų išlaidoms apmokėti, karantino laikotarpiu nesikeitė, karantino laikotarpiu savivaldybės tarybos veikla buvo vykdoma. Byloje nebuvo gauta duomenų, kad svarstomų klausimų kiekis ar jų apimtis būtų sumažėjusi.

Nebuvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris aiškiai būtų nustatęs, kaip savivaldybės tarybos narys turi vykdyti savo veiklą, kokiais atvejais šios veiklos vykdymui jis gali naudoti transporto priemonę ir teikti dokumentus dėl patirtų kuro išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinime nurodytą laikotarpį, kuris yra apie 10 mėnesių, ir palyginus nedidelę pinigų sumą (855 eurai), kurios pasisavinimu kurui per šį laikotarpį buvo kaltinamas S. Stasiūnas.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog savivaldybės administracijai pateiktuose kvituose kuro pirkėjas buvo nurodytas būtent S. Stasiūnas, už kurą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais arba S. Stasiūnui išduota banko mokėjimo kortele.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.