Ugniagesys atskleidė, ką išvydo gyventojų namuose: dūmų detektoriai stalčiuose, krosnys – be durelių

„Mano žiniomis, per pirmąsias sausio dienas Lietuvoje jau turime aštuonis žuvusius asmenis. Kalbant apie Vilniaus miestą ir Vilniaus rajoną, praeitą penktadienį Naujojoje Vilnioje viename iš butų kilęs gaisras nusinešė pirmąją žmogaus gyvybę Vilniaus mieste. O trečiadienį buvo kilęs gaisras Skaidiškių kaime, kuriame žuvo pirmasis žmogus Vilniaus rajone“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vyriausiasis specialistas Arvydas Vingilys.

A. Vingilys sakė, kad būtų galima nupiešti gaisre žuvusiųjų portretą.

„Žmonės dažniausiai būna vidutinio amžiaus, stokojantys socialinių įgūdžių, dažnai piktnaudžiaujantys alkoholiu, rūkantys, turinys mažai pajamų, gyvenantys atokiai, rajonuose. Bet, kaip matome, nelaimių nutinka ir pačiuose miestuose“, – dėstė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Esą dažnai patalpų viduje mėgstantys rūkyti gyventojai savo dūmų detektorius neutralizuoja.

„Rūkydami ir neutralizuodami dūmų detektorių jie rizikuoja savo sveikata, net gyvybe ar turtu. Jei žmogus kiekvieną kartą rūkydamas detektorių išjungia, įjungia, išima jo elementą, kad neveiktų, arba nuima jį nuo lubų, jei jis taip daro kiekvieną kartą, didelės problemos dar galima išvengti. Bet jeigu vieną kartą nuima, pamiršta, padeda į stalčių ar išima elementus, tada namas tampa žymiai nesaugesnis, nes vienas iš pagrindinių apsaugos prietaisų yra neutralizuotas“, – teigė A. Vingilys.

Užeiname pas gyventojus į būstus ir klausiame, ar turi dūmų detektorių. Taip, atsako, kad turi. Daromės ant lubų, o jie ištraukia iš stalčiaus.

Specialistas pripažino, kad jam ne kartą, vykdant prevencines akcijas, teko pamatyti tokių neutralizuotų detektorių.

„Užeiname pas gyventojus į būstus ir klausiame, ar turi dūmų detektorių. Taip, atsako, kad turi. Daromės ant lubų, o jie ištraukia iš stalčiaus tvarkingą, supakuotą dėžutėje. Arba būna taip, kad detektorius yra įrengtas ant lubų, bet jis neveikia – nuimame detektorių, o ten yra elementas, vis dar įpakuotas į izoliaciją, net neprijungtas“, – dalijosi istorijomis specialistas.

A. Vingilys papasakojo ir daugiau istorijų apie neatsargų žmonių elgesį.

„Būna, kad jeigu žmonės namuose yra įsirengę kieto kuro krosnį, tai kartais tos krosnys būna tikrai tragiškos būklės, nekalbant apie tarpus tarp plytų – netgi nėra durelių. Kartais malkos būna sudėtos taip, jog dalis malkų yra pakuroje, o kita ant žemės. Praktiškai beveik kaip laužas. Žmogus dar mano, kad čia viskas yra gerai“, – šnekėjo vyras.

A. Vingilys davė patarimų gyventojams, norintiems išvengti gaisro.

„Pirmiausia, jie patys yra atsakingi už savo būsto priežiūrą. Reikia kiek įmanoma tvarkingai prižiūrėti kieto kuro krosnis, laiku valyti susikaupusius suodžius dūmtraukiuose, pasitikrinti elektros instaliaciją. Jeigu žmonės stokoja žinių, kreiptis į seniūniją, specialistus, kad įvertintų tą situaciją. Gali kreiptis ir į mūsų valdybą. Kiek įmanoma patiems atsargiai elgtis su ugnimi, ugnies šaltiniais. Tas pats rūkymas – jei neišeina atsisakyti to žalingo įpročio, tai bent jau rūkyti saugiai, išėjus į lauką, užgesinti cigaretę, naudoti tam nedegų indą, geriausia su vandeniu. Aišku, įsirengti dūmų detektorių. Jeigu yra problema įsirengti kiekvienoje patalpoje, ką mes labai rekomenduojame, bent jau turėti vieną dūmų detektorių namuose, bent jau miegamajame, kad jis, pajutęs dūmus, prikeltų miegantį žmogų“, – kalbėjo A. Vingilys.