Sausį–kovą Lietuvoje kilo 2,9 tūkst. gaisrų: trečdaliu daugiau nei pernai

Vien kovo mėnesį užgesinta 1,7 tūkst. gaisrų, ir jų skaičius, lyginant su dviem pirmaisiais metų mėnesiais išaugo pusantro karto, penktadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

„Tokią gaisrų gausą lėmė ankstyvą pavasarį išaugęs jų skaičius atvirosiose teritorijose. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei“, – rašoma departamento pranešime.

Sausį–kovą gamtoje kilo 1061 gaisras, išdegė daugiau kaip 800 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 446 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 130, Alytaus – 106, Šiaulių – 90, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Per tris šių metų mėnesius gaisruose žuvo 26 žmonės, o dar 28 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 2237 gaisrai, o juose žuvo 37 gyventojai, šiemet gaisruose žuvo 11 gyventojų, arba 30 proc., mažiau. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.

Šiemet kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, o 20 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.

Miestuose žuvo septyni žmonės (27 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – devyniolika (73 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,7 karto daugiau žmonių nei miestuose.

Po penkis gyventojus žuvo Panevėžio (iš jų trys – Rokiškio rajono savivaldybėje), Šiaulių (iš jų du – Pakruojo rajono savivaldybėje) ir Vilniaus (iš jų du – Vilniaus rajono savivaldybėje) apskrityse, po tris – Kauno (iš jų du – Kėdainių rajono savivaldybėje) ir Klaipėdos (iš jų du – Klaipėdos mieste) apskrityse, po du – Alytaus ir  Utenos (Zarasų rajono savivaldybėje) apskrityse, vienas – Marijampolės (Šakių rajono savivaldybėje) apskrityje, o Tauragės ir Telšių apskrityse žūčių gaisruose pavyko išvengti.

Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (žuvo šeši gyventojai) ir sekmadienį (penki), nuo 14 val. iki 22 val. gaisruose žuvo trylika žmonių, tragiškiausia mėnesio diena – 14-oji (ugnis pasiglemžė keturių žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo devyniolika vyrų ir šešios moterys, o vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai.

Vienuolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, trys – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po du – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po vieną – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl kitų priežasčių. Dar 6 žmonių žūties priežastys tikslinamos.