Policija įvardijo vieną dažniausių priežasčių, kodėl keliuose žūva žmonės

Kovo mėnesį Panevėžio rajone jaunos moters vairuojamas „Audi“ palindo po vilkiku. Jos gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Laimė, tokių tragedijų, kai žmonės žūsta keliuose, šiemet kol kas mažiau nei pernai. 

„Jeigu kalbėtume apie laikotarpį iki šių metų liepos 25 d., tai eismo įvykiuose šiais metais žuvo 56 žmonės. Tai yra apie 30 proc. mažiau nei 2023 metais“, – skaičiais dalijosi Lietuvos policijos atstovė Revita Janavičiūtė.

Nelaimė ankstyvą pavasarį įvyko moters automobiliui išvažiavus į priešingo eismo juostą. Tai – viena dažniausių priežasčių, kodėl keliuose žūva žmonės.

„Didelis greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas sudaro didžiąją dalį įvykių. Taip pat išsiskiria automobilių išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą atvejai ir reikalavimo duoti kelią nevykdymas važiuojant per sankryžas“, – teigė R. Janavičiūtė.

Vairavimo instruktoriai pastebi kad ištisines linijas kartais tenka perdažyti net kartą per metus.

Manome, kad įtakos turi ir greičio matavimo įrangos plėtra bei naujesni automobiliai, kurie turi daugiau saugumo priemonių.

„Patys skaudžiausi eismo įvykiai vyksta lenkimo metu. Jei užmiestyje suminis greitis susidūrimo metu būna arti 200 km/val. – išgyventi šansų nedaug. Ištisinės linijos tam ir padarytos, kad jų nekirstų“, – pabrėžė vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis.

Policija vardijo priežastis, kodėl žuvusių keliuose statistika šiemet malonesnė.  

„Labai tikimės, kad vairuotojai elgiasi vis atsakingiau ir sąmoningiau. Taip pat manome, kad įtakos turi ir greičio matavimo įrangos plėtra bei naujesni automobiliai, kurie turi daugiau saugumo priemonių“, – aiškino Lietuvos policijos atstovė.

Tačiau eismo ekspertai siūlo neskubėti su išvadomis. Esą vairavimo kultūra mūsų šalyje tikrai nėra aukščiausio lygio. Tą rodo ir didėjantis baudų kelių ereliams skaičius. 

„Tokie reiškiniai, kaip baudų pokyčiai, KET pakeitimai – jie duoda ilgalaikį rezultatą. Šiuo metu nėra rimtos analizės atsakyti į tai, kas davė dabartinius rezultatus“, – sakė vairavimo instruktorius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Be to, statistika gali greitai pakrypti ir į blogą pusę.

„Kadangi Lietuvoje labai maža imtis, tai pora rimtesnių įskaitinių įvykių tą statistiką gali pakoreguoti“, – kalbėjo vairavimo instruktorius K. Povilaitis. 

Kad dėl vairuotojų drausmės yra problemų, pasak ekspertų, rodo ir tai, kad, pavyzdžiui, automagistralėje neįmanoma važiuoti pagal taisykles. Pirma juosta 100 ar 110 km/val. važiuoja sunkvežimiai ir neskubantys lengvieji.

„Jie važiuoja sau ten ir viskas. Antrąja eile norėtų važiuoti tie, kurie turi teisę važiuoti 130 km/val., bet jiems neleidžia važiuoti tokių greičiu iš galo atvažiavę greituoliai, kurie spaudžia, mirksi, pypsi ir tu turi lysti į kitą eilę, kuri važiuoja 110 km/val. Tuomet visi tampa nelaimingi“, – kalbėjo A. Pakėnas. 

Ir nors laimė, kad žuvusių šiemet kol kas mažiau, sužeistų keliuose skaičius, palyginti šiuos metus ir tą patį laikotarpį pernai, jau didesnis.