Pasak A. Skinulio, didžiuliai atliekų gaisrai kyla ne be reikalo. Taip yra dėl vienos svarbios priežasties.

„Visuomenė turi suprasti, kad baterijas ir elektroniką su baterijomis yra saugu naudoti, kol jos nėra mechaniškai pažeidžiamos. Kai baterijos patenka į kitų atliekų srautus, jos būna mechaniškai pažeidžiamos kitų atliekų arba perdirbimo mechanizmų. Dėl to ir kyla didžiuliai gaisrai. Dėl savo cheminės sudėties baterijoms degti net nereikalingas deguonis, itin aukšta temperatūra prie to irgi prisideda. Tai yra pavojus ir tą pavojų jaučia atliekų tvarkytojai. Mūsų infrastruktūra susiduria su dideliais gaisrais, prireikia ir ugniagesių įsikišimo“, – aiškino Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

Kodėl baterijos turėtų išvis patekti į kitus atliekų srautus? Tačiau specialisto teigimu, turime rimtų elektronikos surinkimo problemų.

„Lietuva per metus į vidaus rinką išleidžia apie 90 tūkst. tonų elektroninės įrangos, o mes surenkame ir tinkamai sutvarkome tik apie 25 proc. Lietuvos užduotis – surinkti  65 proc. Pernai net gavome iš Europos komisijos įspėjimą dėl elektronikos užduočių neįvykdymo. Neužmirškime, kad ausinės, barzdaskutės ar elektroninės cigaretės, tai irgi baterijos, tik pasislėpusios elektronikos įrangoje. Nešiojamų baterijų į vidaus rinką patiekiame apie 2 tūkst. tonų, o per metus mes surenkame tik 360 tonų. Tai tik 20 proc. Europa yra mums nurodžiusi iki 2030 metų surinkti 73 proc. baterijos atliekų. Mes labai stipriai atsiliekame nuo normatyvų“, – teigė A. Skinulis.

Pernai net gavome iš Europos komisijos įspėjimą dėl elektronikos užduočių neįvykdymo.

Aplinkos apsaugos instituto vadovas pabrėžia, kad žmonės į šią problemą turėtų žiūrėti sąmoningiau ir atsakingiau.

„Didžiuliai baterijų kiekiai yra komunalinių ir kitų atliekų srautuose, o tai ir sukelia gaisrus. Į baterijas mes turime žiūrėti ne tik kaip į atliekas, bet ir kaip į žaliavas. Visos baterijos yra litis, nikelis, kadmis – retieji metalai, dėl kurių visas pasaulis kovoja. Mes nerūšiuodami atliekų ne tik sukeliame gaisrus ir teršiame aplinką, bet ir prarandame didelę galimybę atgauti retuosius metalus“, – piktinosi specialistas.

Anot A. Skinulio, norint sumažinti šią problemą, reikėtų griežtesnių sankcijų ir verslui.

„Ir verslas, ir aplinkos ministerija problemą supranta, tai yra baterijų gamintojų ir importuotojų pareigų nevykdymas. Turėtų būtų įvestos konkrečios ir neišvengiamos atsakomybės pareigų nevykdančiam verslui. Dabar realios atsakomybės nėra. Tie, kurie nevykdo pareigų, atsakomybės išvengia“, – kalbėjo vyras.

Pasigirsta siūlymų dėl elektronikos ir baterijų griežtesnio tvarkymo, tačiau viskas daug sudėtingiau nei atrodo.

„Pasigirsta siūlymų dėl užstatų sistemos. Bet reikia suprasti, kas tinka vienai pakuotei, nereiškia, kad tiks ir kitai. Vartojimo laikas, tiekimo sąlygos, trukmė – viskas labai skiriasi. O jei dar elektronika būna siunčiama iš kitų valstybių. Bet galima pagalvoti apie vienkartinių elektroninių cigarečių surinkimą. Tai didelė problema ir visuomenė, tai jau pastebi. Verslui nereikia nurodinėti, kaip ką daryti, bet reikia sukurti tinkamas sąlygas“, – aiškino Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

A. Skinulio teigimu, nesame vieninteliai pasaulyje, kurie susiduriame su šia problema. Tačiau esame maža šalis, o ši problema jau darosi pakankamai didelė. 

„Prancūzijoje ir Vokietijoje pastoviai kyla tokie gaisrai, šios šalys susiduria su tokiais pat iššūkiais kaip ir mes. Norint išvengti problemos, reikia ieškoti pagrindinės priežasties. Jei gamintojai ir importuotojai negalės išvengti savo pareigų atsakomybių, tada visi galės konkuruoti vienodomis sąlygomis. Verslui, tai labai svarbu. Jis, konkuruodamas vienodomis sąlygomis, tikrai sukurs sistemą. Iki minimumo sumažins baterijų patekimą į kitų atliekų srautus ir aplinką. Negalime garantuoti, kad gaisrų išvis neliks, bet jų kiekį sumažinti galime labai stipriai“, – kalbėjo specialistas. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: