Lietuvos krepšinio rinktinės gynėjas Rimantas Kaukėnas teigia, kad komandai užtenka sportinio pykčio, tačiau prognozuoti - neverta.
- Ką manote apie Jono Valančiūno galimybes atsiskleisti olimpinėse žaidynėse?
- Jam nebus lengva, tačiau jis stengiasi priprasti prie suaugusiųjų krepšinio. Būna dienų, kai viskas būna gerai, o būna ir prastesnių dienų. Jis sparčiai tobulėja.
- Ar matote jo akyse jaunatviško pykčio?
- Žinote, to pykčio mūsų komandoje niekam netrūksta. Svarbu, kad žaidėjas sugebėtų jį sukontroliuoti, suvaldyti. Galiu tik pasakyti, kad J.Valančiūnui tai daryti sekasi visai neblogai. Šis žaidėjas stengiasi, o garantijų krepšinyje niekada nėra, čia daugiau rizikos. Negaliu juk sakyti, kad Jonas pagauna visus kamuolius, kurie yra jam perduodami, tačiau jis pagauna tuos kamuolius, kuriuos ir turi pagauti.
- Rimantai, šiais metais į aikštelę grįžai po sunkios traumos. Kaip dabar jautiesi rinktinėje?
- Viskas gerai. Prie komandos prisijungiau vėliausiai. Reikėjo šiek tiek laiko, kol įsivažiavau. Trūko treniruočių, tačiau dabar – viskas OK.
- Grįžęs į Lietuvą metų pradžioje atsargiai kalbėjai apie galimybes padėti rinktinei, tačiau dabar esi oro uoste ir lauki skrydžio į Londoną. Sakyk, ar reabilitacijos laikotarpiu žinojai, kad būsi su rinktine?
- Žinojau ir tikėjau, bet niekam nenorėjau to sakyti (šypsosi). Jau tuo metu, kai buvau grįžęs į Lietuvą bėgiojau. Žinojau, kad iki pasveikimo trūksta labai nedaug.
Naujausi komentarai