L.Kleiza: su rusais į finalą įsivėlęs paskui gali ir į lėktuvą nespėti

Lietuvos rinktinės lyderis Linas Kleiza po pergalės prieš Dominikos Respubliką džiaugėsi pasiektu tikslu bei tikino, kad norint sėkmingai pasirodyti olimpinėse žaidynėse reikės įdėti dar daug darbo. „Žaidėme gerai, kamuolys gerai judėjo, visi įsijungė į žaidimą. Buvo ir nesusipratimų, ir visko, bet svarbiausia, kad pasiekėme tikslą, kurį norėjome pasiekti“, - kalbėjo L.Kleiza.

Krepšininkas džiaugėsi komandos progresu, bet ragino nesustoti tiek pasiektu rezultatu. „Iki olimpiados dar reikia padaryti daug darbų, gerinti žaidimą. Bet einame gera kryptimi, visi pradeda pajusti žaidimo skonį, rungtyniauja vis galingiau, - sakė puolėjas. - Ar akmuo nusirito? Žinote, jei ir taip, rytoj gali kitas užsiristi. Dar reikės pasiruošti ir olimpiadoje gerai žaisti. Gerai, kad turėsime laiko atsigauti, papildomai pasportuoti. Olimpiadoje bus sunku, daug stiprių komandų, žiūrėsime, kaip seksis ten.“

Dar nesibaigus rungtynėms krepšininkai ėmė juokauti, kad sekmadienį jų laukia finalas su rusais prie baseino. L.Kleiza juokavo, kad bent jau švęsti su Rusijos rinktinės žaidėjais neplanuoja. „Baseinas? Nieko negirdėjau... Finalas su rusais? Su rusais į finalą įsivėlęs paskui gali ir į lėktuvą nespėti, jų nugalėti neįmanoma.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

dulkys su delnu

dulkys su delnu portretas
yra snaiperiai ir kai kitiems krepsys uzsirisa butina juos trumpam isleisti metimams ir geriausia butu kad deriniuose isvedant prie 3 tasku linijos

bambeklis

bambeklis portretas
Pritruko rusofobisku pasisakymu? Dar sita Klizmą reikejo itraukti i konservu propagandistu nesvaru zaidyma...

Pikasas

Pikasas portretas
Dvylikos Pasaulio šalių atrankinė krepšinio fiesta negalėjo palikti abejingus sirgalius, kurie ją Lietuvoje tiesiogiai galėjo stebėti daugiausiai tik nakties metu. Varžybos buvo taip gausiai pateikiamos mūsų sirgaliams, nevykusiems į Karakasą, kad galėjo patenkinti net ir išrankiausius. Todėl buvo net netikėta, kai pusfinalio mače dingo vaizdas, o kai atsirado - užtilo komentavimas. Žiūrovai prabuvo 6 min III -o kėlinuko žaidimo visiškoje nežinioje... Kad labai neaimanuoti, priminsiu sovietinių laikų "fintus". LSSR tarptautiniuose krepšinio turnyruose neturėjo teisės dalyvauti ne tik todėl, kad okupantas neleido, bet ir dėl to, kad Vakarų šalyse turėjome okupuotos valstybės statusą. Baltijos respublikose tarptautiniai sporto renginiai dėl šios preižasties taip pat nevykdavo. Kartą Jūrmaloje toks lauko teniso turnyras buvo surengtas, tai sukėlė politinį skandalą. Grįžkime prie krepšinio, kur okupaciniais metais raiškiausių pasiekimų buvo pasiekusi Kauno " Žalgirio" komanda. Truputis istorijos: „Žalgirio“ komanda jau 1947 m. pirmą kartą tapo TSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa TSRS krepšinio čempionatuose penkis kartus (1947, 1951, 1985–1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953–1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. 1981 m. „Žalgiris“ pirmą kartą dalyvavo Europos taurių laimėtojų turnyre ir pasiekė ketvirtfinalį. 1985 m. pasiekė finalą, kur pralaimėjo ispanų „Barcelona“ klubui. 1984–1985 m. sezone „Žalgiris“ laimėjo visus 5 susitikimus (ir reguliariajame sezone, ir superfinale) prieš Maskvos „CSKA“ tuometiniame TSRS krepšinio čempionate. Tik 1986 -ais, jau "perestrojkos" metais klubas debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur tik finale pralaimėjo Zagrebo „Cibona“ klubui. 1986 m. rugsėjo 15 d., laimėjęs 84:78 prieš Buenos Airių klubą „Ferro Carril Oeste“ (Argentina, „Žalgiris“ iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę – tai aukščiausias klubinių krepšinio komandų laimėjimas pasaulyje." .................................................. Šios taurės kopija šiuo metu, berods, yra Kauno krepšinio muziejuje. Noriu priminti apie tai, kaip informacija apie keturių stipriausių Pasaulio klubinių komandų turnyrą buvo blokuojama. Apie perdavimą tiesiogiai tad gal net nebuvo ir techninių galimybių. Finalinis mačas vis tik buvo nufilmuotas mėgėjiškai. Tik po kurio laiko jį buvo leista parodyti LSSR žiūrovams juodai baltame variante. Kodėl nespalvotame? Viskas paprasta... Tribūnose buvo galima pastebėti lietuviškų trispalvių, kurias atsinešė pokario emigrantai lietuviai. Tai pamatyti mums buvo "tabu". Gal archyvuose tas įrašas dar yra išlikęs originaliu variantu. Būtų įdomu prisiminti bene didžiausią lietuviško krepšinio klubinės komandos pergalę...
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių