Saulius iš pagarsėjusio Lietuvoje medžiotojų būrelio įtikino "Kokteilį", kad sutinkant Naujuosius metus ant stalo turi garuoti žvėriena.

Anot jo, senovės lietuvių ypač vertinta žvėriena sovietmečiu buvo tapusi deficitu, todėl jos vartojimo kultūra nunyko. Tačiau pastaruoju metu stirniena, šerniena ar briediena vis dažniau atsiranda ant stalo. Senovėje puikiai ruošti elnienos, stirnienos bei šernienos valgiai buvo itin vertinami užsienyje. Garsūs Europos restoranai naudojosi mūsų kulinarų sukurtais receptais. O žvėrienos patiekalus gausiai valgė ne tik Lietuvos karališkosios šeimos atstovai, didikai ir turtingi miestų gyventojai, bet ir paprasti kaimų ir miestų žmonės.

Medžiotojas dievagojosi, kad žvėriena nesukelia alergijų. Dėl savo natūralių savybių žvėriena daug rečiau nei naminių gyvulių mėsa būna alerginių reakcijų priežastis.

100 g žvėrienos yra beveik 100 proc. vitamino B12 paros normos, tai – svarbus energijos šaltinis. Mėsoje esanti geležis reikalinga organizmo kraujo sistemai, cinkas veikia kaip antioksidantas, apsaugo žmogaus imuninę sistemą. Šie ir kiti vitaminai bei mineralinės medžiagos yra gaunami vien iš gamtos.

Saulius tvirtino, kad žvėrienoje yra daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių vitaminų. Su natūraliu pašaru žvėrių gaunami augalinės kilmės flavonoidai bei karatinoidai mažina Alzhaimerio, širdies ligų bei vėžio riziką.

Žvėrienos mėsa yra ekologiška, nes gyvūnai auga miške ir minta natūraliai, be jokių modifikuotų papildų. Ji išsiskiria savo spalva. Kitaip nei naminė mėsa, ji paprastai būna sodriai raudonos arba rudos spalvos. Nereikia bijoti "tamsios" mėsos – tai rodo, jog gyvūnas buvo sveikas ir užaugęs.

Atitinkamai marinuota mėsa išlaiko svarbiausias maistines savybes bei yra kiekvienam priimtino skonio. Tiesa, gaminant reikėtų vengti riebalų, taip išsaugosime naudingas mėsos savybes.