Ko gero, pušies spyglių vonia – vienas sveikiausių ir didžiausią malonumą teikiančių vonių mūsų gyvenime. Ji puikiai gydo nemigą, mažina nervinį jautrumą, naudinga sergant odos ligomis, podagra, reumatu, išvarža, plaučių ligomis ir astma. Tokia vonia tonizuoja, stiprina širdį ir nervų sistemą, padeda atgauti jėgas po persirgtų ligų.

Retkarčiais ją gali pasidaryti ir visai sveiki žmonės. Tai padės palaikyti jėgas ir išsaugoti energiją.

Lengviau nebūna: susmulkinkite 1,5 kg pušies šakelių su spygliais, užpilkite jas verdančiu vandeniu ir 30 min. virkite. Po to, kai uždengę palaikysite 10–12 val., perkoškite ir supilkite į paruoštą vonią. Sėdimai voniai pakanka 750 g spyglių, kojų vonelei – 300 g.

O jei pasigaminsite pušų spyglių arbatos ir ją gersite, laukite jėgų antplūdžio, pajausite, kaip dingsta protinis ir fizinis nuovargis.

Dar iš šių medžių spyglių galite pasidaryti naminio gėrimo. Puodelį žalių smulkintų spyglių užpilkite 3 puodeliais vandens, pakaitinkite apie 20 min., nukoškite, ataušinkite. Tada įpilkite vienos citrinos sulčių, paskaninkite medumi, praskieskite 1 l vandens ir mėgaukitės nuostabiu gėrimu.

Ilgaamžiai medžiai

Paprastosios pušys, kurios mus džiugina Lietuvoje, gyvena 300–400 m., dažnai sulaukia iki 500–600 m. Štai Suomijoje yra medis, kuriam, kaip teigiama, 780 metų.

Kitai senai paprastajai pušiai – mažiausiai 711 m. Ji, išgyvenusi 1413, 1507, 1596 ir 1771 m. gaisrus, auga Švedijos Muduso nacionaliniame parke.

Seniausia pušis, augusi taip pat Švedijoje, buvo sulaukusi 654 m. Tačiau 1913 m. ji buvo nupjauta.

Ką sako mokslininkai

Medžio ilgas vegetavimas priklauso nuo dirvožemio, aplinkos gamtinių ir kitų sąlygų. Lietuvoje paprastosios pušys legaliai ir nelegaliai pjaunamos sulaukusios apie 50–70 m., tad senų ir didelių pušų ūkiniuose miškuose aptinkama retai.