Mūsų geri kaimynai nuo senų laikų – latviai pastaraisiais metais, kaip ir mes, nesulaukiantys snieguotų žiemų, nusprendė nesitikėti gamtos malonės. Liepojoje lankęsi klaipėdiečiai tai šen, tai ten matė besmegenius, kurie buvo ne iš sniego nulipdyti, o pagaminti kažkuriame šio miesto fabrike. Tai itin gera mintis. Jie puošia ir puoš šį Latvijos uostamiestį ir kai nėra sniego, ir kai jis iškris.
Plastikinis besmegenis – labai patogus. Nereikia nė laiko gaišti, kol jį surideni, nei rankų ar nosies šalti. O ir atšilus orui neištirpsta.
"Kokteilis" negavo informacijos, kiek ilgai jie per metus džiugins žmones. Didelė tikimybė, kad atėjus pavasariui besmegeniai bus sunešti į patalpas iki kito gruodžio.
Į istoriją atsigręžus
Pasak krikščioniškos legendos, šv. Pranciškus Asyžietis pradėjo iš sniego lipdyti besmegenius ir vadinti juos savo žmona ir vaikais tam, kad suklaidintų jį puolančius demonus. Simbolikos tyrinėtojai senio besmegenio lipdyme įžvelgia pasąmoningą žmogaus sukūrimo mito atkartojimą, bet šįkart žmogaus formas sniegui suteikia vaikai.
Vis dėlto, ko gero, ši tradicija yra grynai pagoniška. Tikėtina, kad senis besmegenis ne tik įkūnijo žiemos dvasias, bet siejosi ir su namų apsauga. Jie buvo statomi kieme ir turėjo nešti sėkmę savo statytojams (morka siejosi su derlingumu, o kibiras ant galvos – su namų pilnatve). Norvegijoje besmegeniai vadinti "baltais troliais" ir su jais gimė daug susijusių prietarų.
Įdomus prietaras
Negalima žvelgti į senį besmegenį naktį pro užuolaidą.
Turi humoro jausmą
2002 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, daugiau nei 43 tūkst. žmonių įvardijo tautybę, kuri nėra pripažįstama etnografiškai. Tarp įvardytų tautybių buvo tokios, kaip goblinai, hobitai, čiučmekai, marsiečiai ir džedajai.
Linksmieji tirščiai
Liepsnelės, prisilesusios bugienių uogų, apgirsta ir krenta nuo laidų.
Naujausi komentarai