O buvo šiemet bobų vasara?

Dvi kaimynės – Onutė ir Genutė klausė "Kokteilio", ar šiemet buvo bobų vasara, ar dar bus?

Klaipėdietės pensininkės juokavo, gal jos nepastebėjo tų malonių šiltų dienų vėlų rudenį, o gal dar reikia jų laukti.

"Kokteilio" pozicija

Gal jau, moteriškės, nebelaukite.

Kaupkite atsargų žiemai

Laikymui atrinkite vėlyvų veislių, sveikas nesužalotas ir neapšalusias gūžes. Peraugusios, sutrūkinėjusios labiau apsikrečia puviniais. Kopūstai kertami su 5–6 cm kotais, 3–4 prigludusiais žaliais išoriniais lapais. Jie yra atsparesni mechaniniams ir ligų sukėlėjų padaromiems pažeidimams. Neprigludusius lapus geriau nuplėšti, nes, laikant krūvose, jie užkemša tarpus tarp gūžių, neleisdami praeiti orui.

Kopūstai yra gana atsparūs žiemai temperatūrai. Kietos, vidutinio dydžio, sveikos gūžės laikomos dėžėse, konteineriuose, ant lentynų ar kaupuose. Kopūstai sudedami taip, kad būtų patogu juos išimti, perrinkti. Turint nedaug kopūstų, neblogai kiekvieną gūžę apvynioti plonu popieriumi. Jis izoliuoja gūžes vieną nuo kitos, taip pat neleidžia išplisti infekcijai. Kaupuose kopūstai laikosi ilgiau, jei apibarstomi kreida (10 kg daržovių – 200–300 g kreidos).

Istoriją prisiminus

Pomidorai, baklažanai ir saldžiosios paprikos į Europą buvo atvežti tik XVI a. viduryje. Pabandykite įsivaizduoti Kaukazo ir Viduržemio jūros regiono virtuves be šių daržovių.

Šiomis dienomis sužinota

Kai kurios šalys ir vietovės, pavadintos vaisių, kurie ten auga, vardais. Pavyzdžiui, senovės Finikija pavadinta pagal finikus, o Persija – pagal persikus. Ilgą laiką abrikosas buvo vadinamas armėnų obuoliu (pomum armeniacum). Dėl tam tikrų priežasčių senovės Romos autoriai manė, kad Armėnija – abrikosų gimtinė.

Linksmieji tirščiai

Žmona nuolat prikaišioja vyrui visokius dalykus. Tas galų gale neištveria:

– Pakeisk plokštelę, nes kitaip pakeisiu patefoną!